Metinė ataSkaita 2010

Sausio pradžia yra labai tinkamas laikas metinėms ataskaitoms. Praėjusių metų ataskaitą galite pažiūrėti čia.

2010ieji skaitymo prasme buvo labai geri, suskaičiavau perskaitytas knygas- jų 71. Gerokai daugiau nei pernai. Geri metai buvo ne tik kiekybės, bet ir kokybės prasme.

Metų knygos- J.S.Foer “Extremely Loud and Incredibly Close”, N.Krauss “Meilės istorija”, K.Ishiguro “Never Let Me Go” ir S.Oksanen “Valymas”.

Jau kovo mėnesį rašydama apie J.S.Foer knygą pranašavau, kad tai, ko gero, bus viena geriausių 2010aisiais skaitytų knygų ir neklydau.

“Meilės istorija” mane visiškai apsvaigino, o “Never Let Me Go” taip gražiai estetiškai ir nostalgiškai parašyta, kad jau elegantiškiau rašyti turbūt nebeįmanoma.

Na o S.Oksanen “Valymą” atradau dienraščio kultūros puslapiuose, kur viena mano labai gerbiama kritikė knygą tiek išgyrė, kad aš knygos išleidimo dieną į knygyną ėjau du kartus, kad galėčiau tą išgirtą stebuklą nusipirkti.

Labiausiai nepatikusi knyga- Liūdna sakyti, bet gaila prarasto laiko, kai skaičiau L.S.Černiauskaitės dvi knygas (“Kvėpavimą…” ir “Kambarį…”). Taip daug tikėjausi, bet bet… Černiauskaitės metaforos yra nuostabios, bet fabula… Na man fabula ir ta graži černiauskaitiška kalba labai pjovėsi, neatitiko viena kitos.

Metų storiausia 772 puslapiai S.Clarke “Jonathan Strange & Mr.Norrell”

Metų atradimai : D.Tart “Slapta istorija”, S.Rushdie “Paskutinis mauro atodūsis”, J.Eugenides “Middlesex“. Apie visas buvau girdėjusi daug gero, bet pati nebuvau skaičiusi.

Skaičiau ir juokiausi A.Bennett “The Uncommon Reader. Rekomenduoju. Smagi ir šilta knyga apie tai, kaip karalienė atrado skaitymo džiaugsmą

Skaičiau ir verkiau J.S.Foer “Extremely loud and Incredibly Close”

Skaitymo geografija: 21 Jav, 11 Didž. Britanija 11, Lietuva 10, Švedija ir Vokietija po 5, Prancūzija 4, Suomija 3 (Oksanen 🙂 ) , Italija-2, o Kinija, Japonija, Turkija, Rusija, Dominika, Austrija, Lenkija, Kolumbija ir Australija po 1.

Praėjusiais metais buvau pasižadėjusi sau skaityti daugiau lietuvių autorių kūrinių. 2009aisiais skaičiau tik vieną lietuvišką knygą “Silva rerum”, o šiemet gerokai pasitaisiau. Atradau N.Kliukaitę ir G.Radvilavičiūtę patiko A.Užkalnio “Apie Angliją” ir R.Oginskaitės “Nes nežinojau, kad tu nežinai”.

Pagaliau (seniai planuotos skaityti, bet niekaip neprisiruošta) U.Eco “Rožės vardas”, G.G.Marquez “Meilė choleros metu”, K.Vonnegut “Skerdykla nr5”

Pradėta bet nebaigta R.Gary “Moters šviesa”.

Niekada nemaniau, jog skaitysiu D.Gluchovskij “Metro 2033”. Bet įsidrąsinau, ir tuo labai didžiuojuosi

Iškilmingai pasižadu 2011aisiais skaityti daugiau knygų angliškai.

Dar norėčiau perskaityti V.Woolf “Orlando”, K.Follet “The Pillars of the Earth” ir bent po vieną Alice Munro ir Margaret Atwood knygą.

Ir R.Bolano “2666”.

Ir gal pagaliau perskaitysiu “Nusikaltimą ir bausmę”?

Bet turbūt vietoj jos skaitysiu kitas knygas. Pavyzdžiui N.Krauss “Great House”.

H.Murakami knyga “1Q84” bus išleista švediškai.

Ir Gluchovskij “Metro 2034”.

E.Donoghue “Room” ir J.Frey “Million Little Pieces”.

 

Gerų skaitymo metų sau, mano nuostabiai draugei knygų žiurkei Linai ir jums linki

Knygų žiurkė Giedre

23 thoughts on “Metinė ataSkaita 2010

  1. dar prie darbu galit irasyti, kad ikvepiat kitus skaityt! as sveiko pykcio pasisemiau (galvoju – jos irgi juk vaikus augina ir gal net neramesnius nei mano :)) ir… vel atradau skaitymo dziaugsma 🙂 Aciu Jums ir dideliausios sekmes!

  2. 🙂 oho… Neįsivaizduoju, kad vaikučius auginant galima tiek perskaityti. Na, bet dėkui už atsiliepimus, rekomendacijas ir paskatinimą skaityti.

  3. Ar galiu pasiūlyti knygą į norimų perskaityti 2011m. sąrašą? Vakar pabaigiau ir apie jus pagalvojau, kad manau tiktų ir patiktų.

  4. Jeigu neskaičiusios aišku 😉
    Bibliotekoje akis užkliuvo už idealaus pavadinimo 😀 😀 “apsakymai” – mano viena iš didžiųjų meilių, beje likusi nuo mokyklos laikų. Visas pavadiniams skamba taip: “Didžiųjų XX amžiaus rašytojų apsakymai” Sudarė Nadine Gordimer, 2006m, Alma littera. Knygoje – 21 apsakymas, pavardės – Woody Allen, Margaret Atwood, Arthur Miller, Gunter Grass, Marquez, Sontag S, Saramago, Rushdie – kitų nepažinojau, tai neminėsiu, bet pabaigoje trumpai pristatyti autoriai – penki Nobeliečiai, kiti Bookeriiečiai ir pan. Todėl ir pamaniau, kad jums patiktų, nes esate Bookerių, nobelių ir pan. gerbėjos 🙂 Susiskaitė labai gerai – kol kas dar virškinu, nes per daug gero vienoje vietoje 🙂
    Trumpi apsakymai puiki galimybė susipažinti su autoriumi, jo stiliumi, gebėjimu mažame tekste atsiskleisti, nes pvz. 700 puslapiuose, kaip gerb. Eco galima aišku išsidirbinėti daugiau, kaip ten jo pseudo metodas atseit skaitytojams atbaidyti, kuriuo asmeniškai netikiu arba Irvingo plytos arba tas pat Twilightas 🙂 – o va sutiplti į keturis puslapius kaip Čechovas ir priversti skaitytojus verkti ir juoktis skaitant tik keturis puslapius – lenkiu galvą.
    Kai kuriuos autorius pasižymejau, sudomino paskaityti daugiau.

  5. Anafora, nepatikesi, bet sita knyga mano lentynoj tupi. Dan nebaigus skaityti tavo komentaro jau begau ziureti, kokie ten tie mano apsakymai! Aciu uz rekomendacija, butinai skaitysiu

  6. Anafora, aš irgi buvau susidomėjusi tais apsakymais, bet ją labai iškritikavo dėl prasto vertimo, todėl ir atidelioju jos skaitymą

  7. Va, ką rašo apie ją:
    Lietuvoje rinktinę leisti ėmėsi „Alma litera“ – regis, būtų pagirtinas altruizmas. Tačiau knyga parengta taip atmestinai ir be meilės, kad net neįmanoma suprasti, kam apskritai ją reikėjo leisti. Knygos pratarmėje parašyta: „Kiekvieno pasakotojo balsas savitas ir nepakartojamas, apdovanotas nepaprasta žodžio galia ir įtaiga“. Tačiau lietuviškame leidinyje mes matome tik blankų originalių tekstų šešėlį, nes Márquezas verstas ne iš ispanų, José Saramago ne iš portugalų, Claudio Magris ne iš italų, Christa Wolf ne iš vokiečių, Kenzaburo Oe ne iš japonų, Amos Oz ne iš hebrajų kalbos (ir t. t.), – leidykla pasivargino paieškoti tų kalbų vertėjų, o viską užsakė išversti iš anglų kalbos. Kurioziškiausia, kad net ir Günterio Grasso tekstas verstas iš anglų kalbos ir gavęs pavadinimą „Epochos metraštininkai“, nors tas tekstas – Grasso knygos „Mano šimtmetis“ ištrauka, o šią knygą, T. Četrausko verstą iš, suprantama, originalo kalbos, 2000-aisiais yra išleidusi pati „Alma littera“.
    Tad vertėjas pridarė ne tik savo klaidų, bet perėmė ir vertėjų į anglų kalbą riktus. Vietomis praleisti žodžiai, suardyta sintaksė, daug netikslumų, ypač susidūrus su realijomis, kartais atsiranda ir tai, ko visai nėra originale, arba jis apskritai nesuprastas, autorių stilius iškraipytas. Susidūrus su nepažįstamu žodžiu jis neretai paprasčiausiai perimamas originalia forma (pvz., vok. „Wessi“), „Jūs“ verčiama „tu“, laikraščio kultūros dalies žurnalistė tampa feljetoniste, kur originale susitikimą norima pradėti pusryčiais su šampanu, ten lietuviškai norima pradėti pusryčius nuo šampano, ropės virsta morkomis, balta duona – prancūziška duona ir t. t.
    Deja, net ir anglų kalba parašytų tekstų vertimai nėra geri.

    1. Jeigu gerai susiskaitė ir toks vertimas, tai kaip būtų išvertus kokybiškai? Talentų ir po prastu vertimu nepaslėpsi 🙂

  8. dėl to vertimo – tai dvelkia sovietmečiu, kai visas knygas į lietuvių kalbą versdavo iš rusų, nesvarbu ar tai rusų , ar portugalų rašytojo kūrinys….. Mano galvoje Alma littera gavo LABAI didelį minusą 😦

  9. Iš tikro skaitau Jūsų puslapį ir man jis net laaabai patinka. Pagalvojau, kad su savo mieliausia drauge Giedre (esam senos knygų žiurkės) galėtume ir mes sukurti savo knygų puslapiuką 🙂 Ir žiuriu gi, kad Jūs esat irgi LINA ir GIEDRE !!!! Tai taip smagu pasidarė :))) Dėkui ir už puslapį ir už praskaidrintą vakarą 🙂

Leave a Reply to Neuzsiregistravus kzl Cancel reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s