Nesėkmingi bandymai klausytis

Paskutines kelias savaites niekaip nerandu audioknygos – bandydama iššvaisčiau krūvą laiko, tai pasidalinsiu, ką bandžiau ir kas nepavyko.

Saunder

George Saunders klausyti nesėkmingai bandau antrą kartą. Pirmą kartą bandžiau klausyti apsakymus, bet pajutau, kad nelabai klausant pavyksta suvokti tekstą, nusipirkau knygą ir padėjau į eilę prie lovos – jau ilgai stovi ten. Dabar bandžiau imti romaną, prieš tai dar knygyne pradėjau pradžią skaityti, labai sudomino ir mačiau, kad ir klausyti nebus labai sudėtinga, bet, pasirodo, pradžia ir buvo nesudėtinga, o toliau tai jau kažkokie lakstymai laiku po kažkokius pasaulius – klausant nieko nesuprantu, fantazijas sunku suprasti – teks arba pirkti knygą arba laukti vertimo. Iš tikro, vertimo labai norėčiau, tikiuosi, leidyklos susigundys.

American_gods

Šiaip lietuviškai išleistų stengiuosi nepirkti audio, bet kadangi šios labai geri vertinimai, o knyga stora, nenorėjau ilgai laikyti eilėj… Na, ir matau, kur knygoje nerealių fantazijų atsiranda, aš pasimetu ir nebesusigaudau klausydama, man vis atrodo, kad kažką blogai suprantu, tai su šita tas pats – teks ieškoti knygos ir skaityt popieriuj.

chris

Labai gerai įvertinta goodreads, nusipirkau per audible akciją, na, bet valandą paklausiau ir matau, kad nu, kažkaip nevažiuoja man knyga, nieko nebegirdžiu, ką ten kalba ir nusisvajoju į pievas. Pasidaviau… Čia apie realų New York esantį pastatą, jaučiu, niujorkiečiams labai patiems įdomu skaityt, tai ir pakelia paskui reiktingus.

art

Labai geri įvertinimai goodreads, irgi per išpardavimą nusipirkau, bet neapsikenčiau tiekos beisbolo, kiek yra knygoje. Ir klausyti krūvą beisbolo savokų, kurios man nieko nereiškia, irgi paleidžia mano klausymą į lankas…

Sellout_by_Paul_Beatty

Manau, turėtų tikrai būti gera knyga, bet klausymui per sodri. Ten tiek ironijos (bent jau pradžioje, kiek perklausiau), kad man ausys ir smegenys tiesiog nepaveža. Reikia atsisėst ir žiūrėt į tekstą, sustot, kada nori, pagaut bajerį, klausant tai nelabai pavyksta, juk dažniausiai vairuoju, nespėčiau tiek pauzės spaudinėti – kol man vienas bajeris “daeina”, jau keli bajeriai būna ant viršaus – perkrova smegenim – pavojinga vairuoti. Bandysiu kada skaityti popierinę.

Tai va, kaip matot netinginiauju, kankinuosi geros knygos paieškose 🙂 Gal ką parekomenduotumėt, kas neišversta, o labai gera ir ne per daug sudėtinga?

 

Gera lemiantys ženklai

gera

Knyga, kuri turi būti išrašoma kaip kompensuojami vaistai visiems pasaulio bambekliams ir “kaip viskas eina blogyn” gerbėjams. Nors, nežinau, ar verta, nes, įtariu, gali nesuprasti – nei ironijos, nei humoro. O humoras tai angliškas ir dažnas lietuvis ne tai, kad tokio nesupranta, bet dar ir bijosi (čia iš asmeninės patirties).

O šiaip tai, išaušta tokia diena, kai vos kelios dienos iki apokalipsės, kuriai, kaip išpranašauta, ruošiasi tiek dangus, tiek pragaras. Išsijuosę. Nes toks buvo žodis, taip parašyta ir t.t. Žodžiu, šventas reikalas, nieko neklausinėkit, nes reikalas ne jūsų. Ruošiasi kaip pridera iš anksto, į žemę atsiųsdami kūdikį antikristą, kad jis būtų kur pridera apokalipsės dieną.

Du angelai – vienas iš jų puolęs – mėgaujasi gyvenimu Žemėje ir visai nenori jokios apokalipsės. Ir šiaip truputį susimaišo reikale su Antikristu ir, jei skaitysite, pamatysite, kas iš viso šito išėjo (netinka mėgstantiems blogas pabaigas).

Mėgstantiems istorijas apie tai, kaip knygos atsiranda, prašom keliauti čia – neįtikėtina šios knygos atsiradimo istorija.

Žodžiu, visai smagi istorija, ironija ir t.t. Gaila, aišku, kad kartais kai kurių bajerių tiesiog nelemta suprasti, o tai, žinoma, atima knygos žavesio. Tiesa, labai nesigrauškit, nes nelemta gal ne tik mums, bet ir, pavyzdžiui, kokiems amerikonams, kuriems autoriai specialiai daro išnašas, dažnai ne ką mažiau juokingas nei pats tekstas. Išnašos lietuvių skaitytojams – gale. Už tai ačiū vertėjams, kurių, kaip ir autorių – du.

tp
Neil Gaiman & Terry Pratchett

Koralaina

coraine lt

Visai nereikia būti vaiku, kad būtų baisu šitos knygos. Neil Gaiman jau išgasdino mane su savo viena kirminuota knyga, tada aš tiesiog mečiau ją skaityti, nes man šiurpai bėgiojo ir viską niežtėjo. Nuo to laiko vis galvojau, ką čia to Gaiman galėčiau paskaityti, grynai susipažinimo tikslais, tad bibliotekoje, kai manęs paklausė, iš kokios amžiaus grupės aš to Gaiman’o noriu (kas per nesąmonės amžiaus grupės, bet čia jau atskira tema), tai aš nužygiavau prie pačios jauniausios – penktos – aštuntos klasės lentynos, kur meiliai rikiuojais “Koralaina” ir “Kapinių knyga”, welcome, drąsieji penktokai.

coraline4

Taigi, nebijokit, tik norėjau paklausti, ar niekada savo namuose nepastebėjote keistų užkaborių, durų, už kurių mūro siena, ar ko nors panašaus? Na, jei nepastebėjote, tai ir gerai, o jei pastebėjote, tai pamirškite savo pastebėjimus kuo greičiau ir jokiais būdais nebandykite tų durų atrakinti, o juo labiau per jas eiti. Nebent visai neturite ką veikti. Nes aš tai turiu ką veikt ir tikrai neičiau. Greičiausiai neičiau. Nes netyčia už jų gali atrasti tokį paralelinį pasaulį, kuriame gyvena tavo kita mama ir kitas tėtis. Labai meilūs ir geranoriški, ir visaip besistengiantys tau įtikti. Būtų gal visai nieko, bet jiems vietoj akių – juodos sagos, o jų meilumas, žinoma, išgaruoja vos tik pabandai parodyti kitokią mandagią nuomonę. Tada sakai, kad pagalvosi, ar čia norėtum gyventi ir mauni namo, o grįžęs neberandi tikrųjų tėvų, tad tenka vėl grįžt pas tuos kitus tėvus, kad išvaduotum tikruosius. Ir nieko ten linksmo nebelieka, tik rūkai, burtai ir nelaimingi sielų neturintys kūnai,o sielos tai stikliniuose rutuliukuose. Na, kaip sakant, dabar jau einu miegot, labanaktis, ramių sapnų.

The Ocean at the End of the Lane

ocean

Neil Gaiman knygos labai aukštai reitinguojamos goodreads.com (šioji 4.17) ir nors, kaip supratau, didžioji dalis jo knygų skirta/priskirta vaikams/ paugliams (noprs gal tai ir visi6ka nesąmonė taip dėlioti į lentynėles), pagalvojau, kad gal ir aš pabandysiu pasižiūrėti, kas ten yra.

The Ocean at the End of the Lane yra naujausia šio autoriaus knyga ir, kaip sako, skirta suaugusiems. Nelabai ilga, klausyti kokios penkios su trupučiu valandos, paklausiau valandą ir jaučiu, kad truputį nesigaudau, kas vyksta, nebežinojau, kaip čia man į tą knygą žiūrėti ir kaip su ja susitvarkyti – kaip su pasaka, kaip su fantazija, ar dar velnias žino kuo? Truputėlį kaip ir pasimečiau, paskaitinėjau recenzijas, kurios sako, kad tai tokia alia kaip vaikytės siaubo istorija, “the delicate horror of the finest fairytales”. Nu, tikrai žinok, aš nežinau, ar pajėgsiu perklausyti iki galo, nes kai priklausiau iki vietos, kur berniukas traukia kažkokį kirminą iš savo kūno, o šis betraukiamas nutrūksta (man vien rašant jau šiurpas ima, kūną niežti ir plaukai piestu stoja) ir iš to ten išsivynioja kažkokia pabaisa, kuri bus jo auklė. Nu, žinai, nepakelsiu. Todėl visai nepažadu perklausyti. Man per baisu.

ocean2

Knyga prasideda Maurice Sendak Where the Wild Things Are autoriaus žodžiais:

“I remember my own childhood vividly … I knew terrible things. But I knew I mustn’t let adults know I knew. It would scare them.”

Patikėkit, aš tikrai nesu įsitikinus, kad noriu žinoti, ką jis ten žino. Nors gerai parašyta ir maga klausyti, bet… bent dabar negaliu. Drąsuoliai, atsiliepkit.