Vienintelio gailiuosi, kad neprisiruošiau į Aleksandros Kašubos parodą, kai buvo Vilniuje. Na, žinot, kaip ten būna, tuoj, jau eini, o paroda ima ir baigias. Žiauriai gaila. Nes knyga tai nuostabi. Man tai tokia meilės knyga, arba knyga apie meilę, kuri leidžia užaugti dideliems žmonėms – menininkams, mokslininkams, išradėjams. Apie tikėjimą, kad iš to keisto vaiko kažkas bus ir nebijojimo tam vaikui būt keistu savimi, negrūdimo jo į standartą, kas Aleksandros augimo laiku iš vis atrodo kaip stebuklas, kad tokia laisvė buvo palikta mergaitei. Šioje knygoje – neregėta stebuklinga tarpukario Lietuva, kuri per knygas, per Art Deco muziejų, per parodas grįžta į mūsų sąmonę. Labai graži, hipnotizuojančiai intymi knyga apie vaikystę. Labai rekomenduoju.