Yra kelios, kurias dovanoju dažniau nei kitas:
#bookaday Diena5 Knyga, kuri yra ne mano
Iš pradžių maniau, susirasiu lentynoje, kokią nors pasiskolintą knygą, bet į biblioteką esu atidavusi visas skolintas.
Tada pagalvjau, kad turiu krūvą knygų, kurias esu pirkusi, bet kurių de facto neturiu. Žinoma, žodžius “turiu krūvą knygų” turėjau rašyti kabutėse, nes turiu omeny eknygas.
Kalbu ne tik apie tai, kad skaitmeninė knyga neturi tam tikrų fizinių sąvybių, bet ir tai, kad kai spaudžiame “buy” mygtuką daugeliu atveju kalba eina apie licenzijavimą, savotišką knygos nuomą.
Yra atvejų, kurie labai aiškiai iliustravo, kad ne visos knygos mums priklauso: pvz. Amazon Kindle atvejis, kai pirkėja buvo apkaltinta netinkamu savo account’o naudojimu ir jai buvo net neįmanoma pasiekta knygas, už kurias ji buvo sumokėjusi. Arba kitas atvejis, kai vienas profesoriaus visos iPade buvusios knygos buvo ištrintos, kai jis keliavo i Singapurą, kadangi ten nėra priėjimo prie Google Play.
Net ir mano programa, kurioje skaitau eknygas, yra pvz. apribojimas, kad kai kurias knygas galiu parsisiųsti tik 3 kartus. Spėkit, ar aš tūžau, kai mano app nustojo veikęs, ir aš turėjau viską perinstaliuoti ir parsisiųsti knygas iš naujo.
Bet… aš labai džiaugiuosi eknygom. Pastebėjau, kad aš skaitau daugiau, kai pradėjau skaityti eknygas ir audioknygas. Eknygas skaitau eilėje prie kasos, autobuse, mašinoje, net pasislėpusi kokiame nors kampe svečiuose. Audio klausausi, kai migdau vaikus, tvarkau namus ir kasinėju sode. Nuostabus dalykas, kad aš telefone visada turiu krūvą neskaitytų knygų, kad galiu norimą knygą parsisiųsti per 2 minutes, nors jau vidurnaktis.
Tikiuosi, kad teisiniai klausimai su eknygom išsispręs su laiku.
K.Ž.G
#bookaday Diena4 Mažiausiai mėgstama mėgstamiausio autoriaus knyga
Aš rimtai galvojau, kad šitas #bookaday knygų iššūkis bus nesunkus, bet kai esu spaudžiama į kampą duoti visokius knyginius rangus ir laipsnius (geriausia, mėgstamiausia), tai visos mintys apie lengvumą dingsta.
Jei mano mėgstamiausia rašytoja yra M.Atwood, tai tada mažiausiai mėgstama knyga yra “Lady Oracle”
Jei mano mėgstamiausia rašytoja yra V.Woolf, tai tada mažiausiai mėgstamos knygos nėra
Jei Jane Austen, tai tada “Northanger Abbey” arba “Mansfield Park”
K.Ž.G
#bookaday Diena3 Mėlynas viršelis
W.Szymborska Eilėraščiai 1945-2002
OPENNESS
Here we are, naked lovers,
beautiful to each other—and that’s enough.
The leaves of our eyelids our only covers,
we’re lying amidst deep night.
But they know about us, they know,
the four corners, and the chairs nearby us.
Discerning shadows also know,
and even the table keeps quiet.
Our teacups know full well
why the tea is getting cold.
And old Swift can surely tell
that his book’s been put on hold.
Even the birds are in the know:
I saw them writing in the sky
brazenly and openly
the very name I call you by.
The trees? Could you explain to me
their unrelenting whispering?
The wind may know, you say to me,
but how is just a mystery.
A moth surprised us through the blinds,
its wings in fuzzy flutter.
Its silent path—see how it winds
in a stubborn holding pattern.
Maybe it sees where our eyes fail
with an insect’s inborn sharpness.
I never sensed, nor could you tell
that our hearts were aglow in the darkness.
Vertė
Netikėtas susitikimas
Esam be galo malonūs vieni kitiems,
tvirtinam, kaip gera susitikt po šitiek metų.
Mūsų tigrai laka pieną.
Mūsų vanagai vaikšto pėsti.
Mūsų rykliai skęsta vandenyje.
Mūsų vilkai žiovauja prie atverto narvo.
Mūsų gyvatės nusikratė žaibų,
beždžionės – įkvėpimų, povai – plunksnų.
Jau seniai šikšnosparniai išlėkė iš plaukų.
Nutylam vidury sakinio
beviltiškai šyptelėję.
Mūsų žmonės
nemoka susikalbėti.
Vertė Janina Degutytė
#bookaday Diena 2 Geriausias sandėris
Geriausias knyginis sandėris, ko gero, buvo prieš 2 metus, kai su draugais iškylavom Österlen ir kai aš antikvariate “Vidury kaimo” už labai prieinamą kainą nusipirkau šešis H.C.Andersen pasakų tomus.
Įrašą iš to antikvariato galima paskaityti čia
K.Ž.G
#bookaday Diena1 Mėgstamiausia vaikystės knyga
Ot pabandyk išsirinkti vieną vaikystės knygą. Mission impossible.
Bet sakau James Kruss “Timas Taleris arba Parduotas Juokas”. Tokiu nutrintu viršeliu, su Timo Talerio ir barono Sanomed (skaitykit pavardę atbulai) veidais ant viršelio. Kai radau naują knygos leidimą knygyne labai apsidžiaugiau ir nupirkau. Dar ir filmas sovietinis buvo pastatytas pagal knygą
Dar man labai įsiminė W. Saroyan “Tėtis, tu keistuolis”, “Mama, aš tave myliu”, Christine Nöstlinger “Šalin agurkų karalių. Pirmadienį viskas kitaip”, G. Rodari “Tortas danguje”, Gerhard Holtz Baumert “Alfonsas Bailius”, V.Misevičius “Danuko Dunduliuko nuotykiai”
Vaikystės knyga, nepadariusi man didelio įspūdžio vaikystėje, užtat tapusi viena svarbiausių knygų man suaugusiai- L.Caroll “Alisa stebuklų šalyje”
(Žinau, kad mano tėvai skaito blogo įrašus, tai jiems trumpa žinutė : jei rasit namuose šitas paminėtas knygas, atidėkit MAN, o ne sesei ;-))
Liepa #bookaday
Planavau prisijungti prie #bookaday iššūkio birželį, bet pavėlavau. Šiandien prisiminiau, jog ir šį mėnesį su #bookaday vėluoju.
K.Ž.L., jei kurią dieną ir tu nori prisijungti, širdingai prašom 🙂
S.Bernotaitė apie religiją ir ateizmą
Rekomenduoju paskaityti įdomų interviu su rašytoja Sandra Bernotaite . Seniai jau buvau skaičiusi ką nors tokio racionalaus ir intelektualaus lietuviškoje internetinėje erdvėje.
“Mūsų visuomenėje trūksta intelektualinės atsvaros iracionalumui ir religingumui. Tai ypač skaudžiai atsiliepia tokiais atvejais, kai sprendžiamos svarbios etinės problemos, pavyzdžiui, klausimas dėl abortų draudimo. Jei aiškiai girdėtųsi ir proto balsas, tokie sprendimai nebūtų vienbalsiai priimami vadovaujantis miglota krikščioniškąja tradicija. ”
“Kai lietuvių kultūrinėje spaudoje nuolat pasirodo religine retorika persunkti straipsniai, kuriuos nesunku atpažinti iš kaltės projekcijos, gėdos ir pasaulio pabaigos temų, kai bandoma atskirti mokslą nuo meno, pastarąjį priskiriant „metafizikos“ sričiai, o mokslą paliekant „vienmačiams“ materialistams, kai viešuosiuose diskursuose vyrauja isterija, o ne racionalūs argumentai, nepaprastai aktualu išgirsti žodžius apie intelektinį sąžiningumą. ”
K.Ž.G
Kai aš mažas buvau…
Atvirukas iš Olandijos, ačiū Ritai
Kaip vanduo šokoladui
Atostogos tęsiasi.
Šioji perskaityta, sakyčiau viena erotiškiausių pastaruoju metu skaitytų. Garbės žodis, damos, jei turite bent kiek fantazijos, nereikia skaityti jokių atspalvių ir pospalvių! Imkite skaityti Lauros Esquivel “Kaip vanduo šokoladui”, pasidėkite šalia juodo šokolado plytą, to, kur su jūros druska ar čili pipirais – šitas tiktų labiausiai lietuviškam kraujui uždegti – pasibarstykit stalą/sofą/fotelį gvazdikėliais ar galų gale kokią kvapnią žvakę užsidekit ir uoskit bei ragaukit po truputį prieskonių, fantastiško gomuriui neįprasto maisto, meilės ir dar tos kitos meilės, kurios, įtariu labai daug ir banaliai pilkuose atspalviuose.
Štai dabar taip skaniai berašydama, jaučiu, kad ir pati išalkau, o kur čia beisi naktį šaldytuvo kraustyti… Ir knygos šios alkani neskaitykite, nes ne tik meile užsikankinsite, o ir alkis sugrauš – dviguba kančia. Tiesa, imdamos knygą – labai rekomenduoju lengvam atostogų skaitymui – netikėkite pažadais, Marquez čia nerasite. Nelabai ir traukia iki amžinaatilsio, o šiaip tai net ir erzina tokie palyginimai pastaruoju metu, atstumia, nes dažniausiai neišsipildo. Gal labiau Allende – pagal stilių ir kvapą. Ir nesakau, kad dėl to kažkaip blogiau. Kitaip, paprasčiau ir lengviau. O pati istorija bus nepakartojama visiems ir visoms kulinarinių knygų ir receptų mėgėjoms ir mėgėjams, nes skaityti gabaliukus apie tai, kuo ir kaip, ir ką įdaryti bus vienas malonumas. Mano virtuviška tinginystė šitas vietas praskriedavo greitojo skaitymo būdu.
The Fault in Our Stars v2
Jei jau skaitėt vieną geriausių mano 2012 m. knygų J. Green The Fault in Our Stars, gal būtų laikas pažiūrėti ir filmą? Gal kas jau matėt? Kaip įspūdžiai? Eilinį kartą baisu žiūrėt, kad nesusigadint įspūdžio.
Įtariamasis
Kaip gerai, kad per šias atostogas nedariau eksperimentų ir pasiėmiau atostogoms tinkamą knygą. Skaitai, perskaitai, jokių kankinimų. Nors meluoju, kankinimų, tiesa, yra, bet jie – knygoje, kaip gi kitaip gali būti trileryje – vienaip ar kitaip autorius jei ne savo veikėjus, tai skaitytojus pakankina kokia įtampa, nežinomybe ar dar kokiu nors išmislu. Prisipažinsiu, kokį trilerį jau seniai buvau skaičius, todėl buvo visai smagu paskaityti, kai puslapiai verste verčiasi. Geriausia, kai knyga tokio dienos skaitymo storio, nes būna, kad ir miegot nelabai gali nueit, kol nebaigta. O kai atostogos, galvos niekas nekvaršina – puikus laikas trileriams skaityti.
Taip juokinga, kai įvedžiau į google “įtariamasis”, kad surastų knygos viršėlį, tai išmetė visokio plauko įtariamųjų, gali pasirinkti pagal baisumą ir intelekto lygį. Iš pirmo puslapio netiko nė vienas, nes šį kartą trileryje ne šiaip koks, o labai gudrus žudikas, tik laikykitės ir spėkite, kuris ten iš jų gudresnis, o gal pats daktarėlis skaitytoją tik ir ruošiasi išdurti avelę vilko kailyje vaidindamas? Nieko daugiau nepasakosiu ir taip leidykla jau daug atskleidžia ant viršelio. Žodžiu, labai tinkama saulėtiems paplūdimiams, o dar labiau apniukusioms dienoms, kai lyja ir niekur negali eiti.
Vaivorykčių arkos
Literatūrinis graffiti
Daugiau nuotraukų galima pamatyti čia
George Orwell 111asis gimtadienis
Išpažintis: aš G.Orwell “1984” ir “Animal Farm” perskaičiau tik prieš 2 savaites
Nežinau, kaip Orwello tekstai praslydo neskaityti. Gal todėl, kad fabula tų abiejų knygų gerai žinoma? Esu daug kartų dalyvavusi pokalbiuose, kur kiti tiesiog iš anksto manydavo, kad aš tas knygas esu skaičiusi: “Žinai, buvo kaip Orwell “1984”- daug kontrolės… Na tu juk žinai…” O aš nežinojau.
Šiandien 111asis George Orwell gimtadienis.
“1984” Orwell rašė 3 metus. Jis rašė sirgdamas, o kai nebeturėjo jėgų užbaigti teksto, paparašė leidyklos sekretoriaus pagalbos, bet jos negavo, tai tekstą jis tvarkė ir perrašinėjo pats namuose, kur nebuvo nei šildymo, nei elektros.
Knyga buvo išleista 1949 metais tapo sensacija. Po metų G.Orwell mirė.
knyguziurkes.com 