Ekskursiją į vieną gražiausių vietų žemėje

Pamenat, kai buvom maži ir galvojom: “Kaip bus gerai, kai suaugsim, tada nereikės valgyti sriubos ir galėsiu eiti miegoti labai vėlai”. Ir nors suaugusiškas gyvenimas turi savo pliusų, neabejotina, jog kai kuriuos gražius dalykus praradome. Pavyzdžiui, ekskursijas. Pamenta tokias?  Kai į kuprinę įsidėdavai sumuštinį, dar atsigerti ir burzgiančiu autobusu (kuo toliau autobuse sėdi, tuo esi “kietesnis”) važiuodavai į kokio nors poeto gimtinę/muziejų/gamyklą.

Tai ko mes čia apie tas ekskursijas kalbam? Ogi todėl, kad po Velykų mes, knygų žiurkės, buvome ekskursijoje ir aplankėme vieną gražiausių vietų žemėje- tikriausią KNYGŲ SPAUSTUVĘ. Įsivaizduojat?

Vieną gražią dieną susitikom (buvom jau porą metų nesimačiusios) ir kalbėdamos apie visus gyvenimiškus pokyčius nuvažiavom iki Gargždų, kur yra pastatyta Print-it spaustuvė. Įsivaizduokit, vos įeini pro duris ir iškart pajunti naujų knygų kvapą (oi kaip reikėtų taip kvepiančių kvepalų!). Einam koridoriumi, o ten-lentynos su naujomis knygomis.

Direktorius ekskursiją pradėjo nuo vietos, o dar tiksliau, kompiuterio, kur prasideda knygos kelias spaustuvėje. Dabar tą knygą paprasčiausiu elektroniniu būdu atsiunčia. Anksčiau tai vargas būdavo: vienuoliai ranka perrašydavo, o po Johannes Gutenberg išradimo (mintyse padėkokim jam) juk tą tekstą dar turėdavo surinkti.

Dabar viskas daug greičiau. Parodė mums kaip tekstas yra perkeliamas and didelių lakštų, kaip vėliau vyksta jau pats spausdinimas, kaip knygų viršeliai yra daromi, kaip po to viskas suklijuojama, apkarpoma, sulyginama, supakuojama. Ojojojoj…Visos tos detalės net galvoje netelpa, bet jausmas neapsakomas- matai kaip tekstas virsta į tikrų tikriausią knygą, ir širdis džiaugiasi.

Dažnas galvoja, kad tie kas dirba kokiose kepyklose ir daro gražius tortus, turi būti linksmi žmonės. Dabar tą patį mes galvojam apie žmones dirbančius knygų spaustuvėse.

Print-it spaustuvė spausdina daug knygų Skandinavijos rinkai, tai K.Ž.G po šito vizito į spaustuvę dabar būtinai privalo išžiūrėti knygyne, kurios švediškos knygos spausdintos būtent Print-it’e.

Kad  lengviau susidarytumėt įspūdį, kaip ten viskas atrodė, mes siūlome pažiūrėti mūsų darytas nuotraukas.

Čia viskas ir prasideda.

Sumaketuotas tekstas perkeliamas ant šitų didelių lakštų

Sudėti viršeliai meilės romanams

Visur buvo prikrauta daug daug meilės romanų įvairiomis kalbomis. Įsivaizduojat, kiek daug toje spaustuvėje meilės? Love is in the air!

Gražūs spalvoti viršeliai tik švyyyst švyyyst

Įtariu, kad šitą nuotrauką įdėjom aukštyn kojom, bet juk svarbiausia matosi- šviežiai atspausdintas tekstas ant milžiniškų lapų

O štai šitaip atrodo dar nesupjaustyta ir viršeliu neaprengta knyga

Tuoj šiti pavieniai sąsiuvinukai įgaus knygos pavidalą

O  kad žinotumėt, kiek mums įspūdių ir laimės buvo. Juk ne kiekvieną dieną gali pamatyti kaip knyga įgauna savo pavidalą. Ir labai jau nuostabu buvo tai, kad būtent tuo metu be perstojo knygos vis buvo spausdinamos ir spausdinamos tam, kad vėliau per knygynus pasiektų pačius pačius įvairiausius žmones, kurie po to visi paims tą knygą, atsisės, kas į sofą, kas ant kėdės, kiti gal atsiguls, dar kiti pasidarys sau kavos prieš pradėdami skaityti, dar kiti atsivers knygą ir įbedę nosį tarp puslapių įkvėps naujos knygos kvapo. Vieni gal verks, kiti gal ne, vieni gal perskaitys vienu prisėdimu, o kiti skaitys lėtai su pertraukomis pagalvojimui. Ir visus juos jungs knyga.

Pats tas buvimas spaustuvėjė jautėsi toks beveik sakrališkas- knygų leidyba ir spausdinimas  juk yra šventas reikalas 🙂

Popierius popierius popierius

Spaustuvėje pilna milžiniškų popieriaus rulonų

O čia jau atspausdinti viršeliai meilės romanui, kurio pavadinimas yra "Gigant"

Meilės romanai lietuviškai

Atspausdinta ir supakuota

Tądien, kai lankėmės kaip tik buvo spausdinama Ana Karenina norvegiškai

Matote, kaip dvi knygos vis dar yra sulipusios į vieną kaip kokie siamo dvyniai?

Kur pažvelgsi- visur A.Karenina ir Vronskis ir stebuklingos spausdinimo mašinos

Knygų klijų granulės

Įsivaizduokit- šimtai "Anų Kareninų" be sustojimo pravažiuoja pro šalį. Jausmas nenusakomas!

Čia knygų pradžia- popierius

Akys raibsta nuo gražumo

Labai dėkojame Print-it spaustuvei ir ypač direktoriui už tai, kad suteikė mums progą visą tą gražumą pamatyti ir savo skaitytojams jį parodyti.

Abi knygų žiurkės

Labas, trečiadieni!

Trečiadienis – gera diena. Jau seniai ne pirmadienis, jau kvepia penktadieniu 🙂

Mano sesė sako, kad jai keista, kai žmonės labai emocingai žiūri filmus – garsiai juokiasi, verkia. Ji tas emocijas išgyvena viduje. Aš, pvz., reaguoju gan emocingai – kai skaitau galiu ir pažliumbti, galiu ir pasijuokti. Atsimenu, kaip skaitydama traukinyje J. Foer knygą Everything is Illuminated bandžiau sutramdyt juoką. Na, žinote, kaip tokiais atvejais būna – tiesiog sprogsti iš vidaus, pradeda bėgt ašaros ir visas krataisi. Taip ir man atsitiko, aišku, turėjau daug žiūrovų.

Kaip tu skaitai?

|kz|

Emigrantė kelia Lietuvos ekonomiką

Pagaliau man pavyko parsigabenti dalį savo bibliotekos, likusios Lietuvoje. Džiaugsmas nenusakomas!

Šitose dėžėse knygos iš Lietuvos
Parkeliavo daug vaikiškų ir paaugliškų knygų
Ir suaugusiškoji Pasaulinės literatūros bibliotekos serija
Pasaulinės literatūros knygų užsakymo kvitas

Vienoje iš šitos serijos knygų radau užsakymo lapelį mano tėvelio vardu. Lapelyje pažymėta, jog jis jungtiniame knygyne, Turgaus gatvė 2,  (Klaipėdiečiai, ar pamenat tą knygyną prie senosios arbatinės?) 1986 metų rugpjūčio 28ą dieną užsisakė 120 serijos tomų.  Įtariu, jog “Vagos” leidyklos jau nuo 1984 ųjų leidžiamos serijos knygų yra kiekvienuose namuose Lietuvoj. Berods 2009-aisiai buvo išleista 100-oji serijos knyga.

O štai šitiek knygų prisipirkau šį kartą vaikščiodama po knygynus ir tokiu būdu šiek tiek pakėliau  Lietuvos ekonomikos lygį. Emigrantams dažnai “primetama”, jog jie atvažiuoja pasinaudoti sveikatos sistemos paslaugomis ir nueiti pas dantistą ar kirpėją. Manęs tuo niekaip neapkaltinsi, nes laiko tokiems dalykams neturėjau- vaikščiojau po knygynus.

K.Ž.G

Dingusių nuotraukų paieška

 

Vakar tinklaraštyje išgyriau S. Gruen “Vanduo drambliams“, o šiandien nuėjau į knygyną, kad mamytei nuprkčiau lietuviškąjį knygos leidimą. Ir tik grįžusi namo pamačiau, jog lietuviškajame leidime nėra nuotraukų! Na ir pyktelėjau.

Mano skaitytame švediškame knygos leidime nuotraukos buvo

Nežinau dėl kurių priežasčių tai įvyko, bet tikiuosi, kad tam yra rimta priežastis, nes čia jau, sakyčiau, meninio kūrinio sudarkymas. Juo labiau, kai autorė ne kartą interviu pabrėžia, jog ilgai ieškojo tų nuotraukų, derėjosi dėl jų teisių.

Net knygos pradžioje autorės rašytoje padėkoje sakoma: “Ačiū Ringlinų meno muziejaus archyvaro pavaduotojai Heidi Taylor, padėjusiai surasti įvairias nuotraukas ir apsaugoti jų autorių teises. Taip pat Barbarai Fox McKellar, leidusiai panaudoti jos tėvo fotografiją“, tačiau pačių nuotraukų knygoje nėra.

Nesmagu, kad kūrinio visuma nepasiekė lietuvių skaitytojų, nes nuotraukos, labai gražiai papildė tekstą.

Tai paėmiau ir parašiau leidyklai Tyto alba elektroninį laišką, kuriame pasiteiravau nuotraukų nebuvo priežasties. Jei gausiu atsakymą, būtinai jį publikuosiu čia.

K.Ž.G

Cirkas

Cirke esu buvusi gal tik porą kartų, bet nesu jo gerbėja. Nepatinka man nei ta pigi netikra prabanga, nei tie gyvūnai, be to, prieš daug metų teko susidurti su tikrai nemaloniu arogantišku cirko direktoriumi, tai į cirką neičiau net jei turėčiau nemokamus bilietus.

Viena mano daugiausiai kartų skaitytų knygų yra Jurijaus Nikulino“Beveik rimtai”, tai ji bent šiek tiek reabilitavo visą tą cirkinį reikalą mano akyse. Ilgą laiką J.Nikulino knyga (ją širdingai rekomenduoju visiems) buvo vienintelė mano skaityta knyga apie cirką. O paskutinėmis dienomis perskaičiau dar vieną – Sara Gruen “Vanduo drambliams” -ir tikrai nesigailiu.

Man visada smagu skaityti knygas, kurių autoriai, matosi, yra padarę esminį tiriamąjį darbą rašymo metu. S.Gruen ilgai ieškojo medžiagos įvairiuose archyvuose, lankėsi cirke, bendravo su ten dirbančiais žmonėmis, tad pati istorija yra nuostabiai sodrus geležinkeliu keliaujančio cirko gyvenimo aprašymas.

Taip jau sutapo, jog paskutinės dvi mano skaitytos knygos (ši ir Foer “Extremely Loud and Incredibly Close“)buvo su nuotraukomis, ir pradėjau galvoti, jog visai be reikalo suaugusiųjų knygose maža iliustracijų, nes jos tikrai gali pagyvinti pasakojimą ir suteikti jam gražių detalių.

Knygoje “Vanduo drambliams” yra daug nuotraukų su Amerikos didžiosios depresijos laikais veikusiųjų cirkų vaizdais, o tai tikrai padeda labiau įsijausti į knygos tekstą ir įsivaizduoti, kaip atrodė ta aplinka, kurioje neplanuotai po tėvų mirties atsidūria jaunasis Jacob Jankowski.

Lietuviškasis knygos leidimas

 Knygos struktūra yra gana jau tokia tradicinė: Jacob Jankowski, kuriam jau berods 93 metai, gyvena senelių priežiūros namuose, kur kiekviena detalė, kiekvienas žmogus primena, jog jam skirtas laikas vis mažėja, ir jis mintyse grįžta į savo jaunystę.  Negana to, jo gyvenimas nebepriklauso jam, jam nuolatos nurodinėja slaugės ir gydytojai, kurie tarsi pamiršo, jog jis ,nepaisant savo amžiaus, vis dar turi savo valią, savo norus ir bando išlaikyti savo privatumą ir orumą. Tie skyriai su senojo Jacob gyvenimo senelių namuose aprašymu yra nepaprastai stipriai parašyti, sukelia ir liūdesį ir pyktį ir sudaro puikų kontrastą greitam, triukšmingam, kvapą gniaužiančiam jaunojo Jacob laikui “Brolių Benzinių įspūdingiausio visoje žemėje cirke“.

Ir nors knygos meilės istorija nėra labai išskirtinė, aplinka, kurioje ji vystosi, yra tokia unikali ir mažai pažįstama, jog net gana nuspėjama meilės istorija neerzina.

S. Gruen knyga buvo nominuota įvairiems apdvanojimams, keletą jų gavo ir labai ilgai laikėsi New York Times populiariausių knygų sąraše. Keliuose knygynuose mačiau, jog šitai knygai dabar taikomos didelės nuolaidos ir ji dabar kanuoja šiek tiek mažiau nei 15 litų.

Manajame švediškajame leidime dar buvo ir interviu su autore, ir klausimai, kuriuos galima aptarti per knygų skaitymo “ratelius”. Beveik kaip “extra material”, kai perki DVD. Pagirtina iniciatyva, ar ne?

Šiandien sužinojau, jog pagal šitą knygą bus kuriamas filmas. Jacob vaidins R.Pattinson (tas pats, kur vaidina vampyrą Edward “Twilight” filmuose), gražiąją Maleną vaidins ne ką mažiau graži Reese Witherspoon, o Malenos vyrą August vaidins Christoph Waltz (nors anksčiau ėjo kalbos, jog šis vaidmuo atiteks Sean Penn). Labai laukiu šito filmo, nes knyga tiesiog prašosi ekranizacijos.

Ir nors knyga nepadėjo man pamilti cirko, labai džiaugiuosi, jog gavau gražią progą pažvelgti į visai nepažįstamą Brolių Benzinių įspūdingiausią visoje žemėje cirką.

K.Ž.G

Pramiegotas trečiadienis

Tik atsikėlus šį rytą supratau, kad pramiegojau trečiadienį. Pastaruoju metu iš viso labai dažnai nežinau, kuri savaitės diena, nes visai neturiu savaitgalių – kukulis be išeiginių keliasi šeštą ryto 😦 (o man tai yra, ojojoj, nežinau, kaip geriau iššireikšti), taigi turiu gerai pagalvoti, prieš nuspręsdama, kokia kasdien savaitės diena. Štai ir šį trečiadienį su visu trečiadienio klausimu tiesiog pramiegojau 🙂 Tai klausimėlis toks mieginis 🙂

|žiurkė pavirtus į miegapelę|

Paviliota ištraukos arba noriu žodyno

Knyga gali būti vynuogynas, užlietas lietumi, ir vynuogynas, užlietas vynu. Ši knyga yra tokia pati kaip ir kiti žodynai. Žodynas yra tokia knyga, kuri, reikalaudama mažai laiko kiekvieną dieną, atima daug laiko bėgant metams. Šį praradimą derėtų įvertinti. Ypač jeigu, apskritai paėmus, atsižvelgtume į tai, jog skaitymas yra įtartinas dalykas. Knygos skaitymu galima išgydyti arba pražudyti. Galima keisti, išplėsti arba prievartauti. Galima nukreipti knygos eigą, joje nuolat kažkas išnyksta, jums skaitant raidės nubyra tarp eilučių, lapai sprūsta pro pirštus, o prieš akis lyg koks kopūstas užauga vis nauji. Jeigu knygą atidėsite, rytojaus dieną galite ją rasti užgesusią kaip krosnis, kurioje jūsų nebelaukia šilta vakarienė. Be to, dabar žmogus neturi tiek vienatvės, kad galėtų be nuostolio skaityti knygas, net ir žodynus.

|…|

Skubėkime augti

vanda juknaitė skubėkime augti pirmoji rašau šiųmetį diktantą kuriu trumpą novelytę iš pasiūlytų žodžių tokios šviesios datos lydi mus tik ką paminėtas lietuvos vardo tūkstantmetis atgautos laisvės dvidešimtmetis o žodžiai kasdieniai pilki kaip esam įpratę brėkšti drėksti dryksta graso bjūra tarytum diktanto rašymas būtų menkniekis o ne džiaugsmingas visų susitikimas su gimtąja kalba druskininkuose vilniuje švenčionėliuose briuselyje londone čikagoje suku galvą kaip čia suporavus šėmmargį debesį su familiariu kompanionu suprantu kad jau šypsotės nes jūs ypatingi žmonės ne bet kas ne bet kuris ateina rašyti diktanto patriotą su įmygiu dar galėčiau susieti bet kur dėti akvariumą su idioma tikras galvosūkis būtų bemaž graudu du tūkstančiai dešimtaisiais metais dėl gramatikos pinklių paleisti iš rankų mūsų visų širdis jungiančią nytį kalba yra beveik mūsų tėvynė svečiose šalyse nors vakarais šeimose sugrįžtame į ją lyg į namus argi patys leistume jai mūsų senajai gražiajai kalbai sunykti tik paklausykime mama mamutė motutė močiutė močiutėlė tokia gili ir ilga žiema buvo bet už lango jau siaučia pavasario vėtra kartu su skrebenančia plunksna ji šnabžda laisvė yra galimybė būti savimi be kita ko lyg mažiems vaikams daugeliui atrodo kad laisvė yra galimybė turėti ką noriu skubėkime augti kad per nebrandumą patys nenukirstume tų šaknų iš kurių esame išaugę

Sapnas

                                                                                               (Nepamirštamas saldus sapnas)

Gaunu ilgai ieškotą ir labai trokštą knygą. Taip džiaugiuos, neapsakysi žodžiais. Skaitau iki gilios nakties, o paskui pasidedu po pagalve ir užmiegu laikydama knygą rankoje…

(Jau nebe sapnas). Atsikeliu ryte ir šypsausi iš laimės, nes, esu įsitikinus, po pagalve guli ta išsvajota knyga, kurią jau pradėjau skaityti. Ranka dar jaučia knygos formą. Pakeliu pagalvę, o ten, neįtikėtina – nieko nėra! Negali būti! Juk ką tik laikiau knygą rankoje!

Toks mano saldus sapnas ir kartus rytas.

Ar turi knyginį sapną?

|sapnuotoja|

Zombiai atrieda atidunda

kitaipneivisada.blogas.lt/

Tokia daina sukas man dabar galvoj. Nes yra milijonas knygų, kurias per šiąnakt noriu perskaityt ir du milijonai filmų, kuriuos noriu pažiūrėt kol kukuliai miega. Miegot? Skaityt? Žiūrėt? Rašyt? AAAA! Gelbėkit! Zombiai atrieda atidunda!

|pajuodę paakiai|

Trintukas nepadės…

Niekaip neįsivaizduoju savęs su tatuiruote, bet jei kada tektų darytis (ramiai, Tėveli, ramiai- aš juokauju), tai būtų kokia nors literatūrinė.

S.Plath "Stiklo gaubtas"
L.Carol "Alisa stebuklų šalyje"

K.Vonnegut "Skerdykla nr. 5"

P.Pullman "Jo tamsiosios medžiagos“ trilogija
Antoine de Saint-Exupéry "Mažasis princas"
Šekspyras ir Jorikas

K.Ž.G

Ir vėl apie knygų sostinę

Jau rašėme  čia, čia ir čia apie tai, kad Vilnius norėjo tapti pasaulio knygų sostine.

Klaipėda knygų sostinė?

Leidėjų asocijacija nepalaikė to sprendimo, kadangi savaip protestuoja prieš vykdomą Lietuvoje kultūros politiką, tad Vilnius savo paraišką atsiėmė.

Užtat dabar Klaipėda sieks tapti knygų sostine 2012.

Jei atvirai, tai aš skeptiškai vertinu šitą dalyką.  Jau vien dėl to, jog paraiška tapti pasaulio knygų sostine bus išsiųsta kovo 31-ąją. Kultūros skyriaus vedėja G.Giedraitytė “Vakarų ekspreso ” straipsnyje pasakoja: ” Susitikome su Klaipėdos krašto leidyklų, bibliotekų atstovais, rašytojais, visi puolė bendradarbiauti teikiant paraišką. ” Būtent, kad PUOLĖ. Na, ką per tokį trumpą laiką galima įdomaus ir turiningo sugalvoti? Kad tik nebūtų paskubomis ir “bele kaip”.

Klaipėdiečiai tikriausiai prisimana, kai buvo atnaujinamas senasis  I.Simonaitytės bibliotekos pastatas: fasadas buvo išgražintas, o pastato galinės sienos buvo paliktos be remonto.

Neduokdie, kad taip atsitiktų su ta pasaulio sostine: paraiškoje pripasakosime gražių dalykų, išpuošime fasadą o kai reikės viską įgyvendinti būsim nuogais užpakaliais, turėsime skurstančias bibliotekas ir PVMą atgrasantį nuo knygų pirkimo.

Skeptiška K.Ž.G

Pavasariui: Gėlele po rudens šalnų

Gėlele po rudens šalnų,

Koksai išblyškęs tavo veidas.

Saulutė tyliai nusileido,

Ir tu miegok: saldžių sapnų!

Ramiai ilsėkis po sniegu,

Tave užklos jo rankos baltos,

Kol taip seniai girdėtas balsas

Tave pažadins iš miegų.

Tau paukščiai neša dovanų

Iš tolumų gražiausia dieną.

Girdi? Per žemę gandas eina:

Pavasaris ne už kalnų!

                                               /Liutauras Degėsys/

Parašykime vaikeliai…

…A ir B ant lapo…

Gal einam rašyti Nacionalinio diktanto? Įdomu, koks rašytojas šiais metais kurs tekstą? Kas pasirašot? Gal kažkuris iš mūsų pats raštingiausias šiemet? Drąsiau! Aš jau beveik beveik einu ir Eglė jau beveik beveik eina, ar tiesa, Egle? 😉

|pamiršusi visas taisykles|