Category: Su knygom susiję reikalai

Knyginė atostogų Klaipėdoje pusė

~ knyguziurkeG ~ 12 Comments

Turiu vieną grįžimo iš Lietuvos atgal į Švediją tradiciją.

Kadangi tada būnu liūdna ir savęs labai gailiuosi, tai nusiperku žiauriai daug saldumynų ir skaitau kokią nors knygą lietuvių kalbą.

2007 ųjų vasarą valgiau “Milky Way” ir skaičiau L.Weisberger “Ir velnia dėvi Pradą”.

Po šių metų Velykų išsiskyrimą gardinau knyga apie V.Kernagį, o prieš porą dienų grįždama po gražių atostogų ir dar gražesnių mažosios sesės vestuvių valgiau Ferrero Rocher sokoladą ir skaičiau Roko Flick “Šiaurės Sachara- romanas apie pamirštąją Kuršių neriją”

Kaip matosi iš knygų krūvos “prasinešiau” po knygynus: buvau ” Vagos” knygyne H.Manto gatvėje, buvau “Vagos” knygyne “Studlende” (pirmą kartą , gerai apsipirkau “Baltų lankų knygyne” (kur dar ir į susitikimą su rašytoju A. Užkalniu nuėjau).

Daugiausia kartų buvau užėjusi į “Pegasą” “Big” prekybos centre ir vieną kartą buvau užėjusi į antikvariatą priešais Frydricho pasažą. Dar pasirinkau keletą knygų iš tėvų bibliotekos

Ypatingai noriu padėkoti “Pegaso” pardavėjoms, nes jos manęs iš knygyno neišvijo nei tada, kai mano trupinukas pradėjo iš lentynų mesti knygas ir džiaugsmingai šūkauti, nei tada, kai jis sėdėdamas ant savo tėvelio pečių įsigudrino nutraukti nuo lubų nuleistą reklaminį  plakatą.

Mano įspūdžiai iš Klaipėdos knygynų

  • Biografijų mada dar nepraėjo. Ar tikrai bent vienas žmogus (išskyrus knygos rašytoją) yra pagalvojęs, jog labai labai norėtų perskaityti brolių Lavrinovičių biografiją? Jie įdomu, tai “ant dienų” ir Žydrūnas Sabvickas išleis savo biografiją. 
  • Vis stebėjausi leidžiamų knygų storumu. Angliškieji ir švediškieji knygos leidimai kažkodėl būna mažesni.
  • Kai su žiurkele L buvom susitikusios “Baltų Lankų” knygyne, pamačiusi savipagalbos ir visokios ten ezoterikos skyrių, pradėjau akis vartyti. Garbės žodis, prie tokio kiekio tokių knygų esu nepratusi.
  • Smagu, kad iš naujo išleidžiama daug klasikos. “Ponia Bovari”, “Doriano Grėjaus portretas” – labai pagirtina!
  • Taip ir neradau J.Joyce “Ulisas” pirmosios dalies. Knygynuose tik antroji dalis stovėjo lentynose.
  • Pardavėjos paslaugios ir tuoj puola ieškoti ieškomos knygos lentynose ir duomenų bazėse. Bet viena pardavėja man gana griežtokai kažkodėl prisakė nestovėti tam tikroje “Vagos” knygyno vietoje, kai aš bandžiau pamatyti už prekystalio sudėtas “papigintas” knygas
  • Didžiausias pasipiktinimas-  knygynuose norėta, jog aš sumokėčiau už maišelį. Na jau ne. Griežtai NE! Jei perku knygų už daugiau nei šimtą litų už tą maišelį iš principo nemoku nė cento.

K.Ž.G

Dauginimasis

~ kzL ~ 8 Comments

Augalai dauginais piestelėmis ir kuokeliais, ar kažkuo panašaus, žmonės, pasak mūsų garbaus biologijos mokytojo, taip pat, o gal žinote, kaip dauginasi knygos?

Na, jau seniai visiems išzirziau ausis, kad mano namuose knygoms visai nebeliko vietos nei vienoje lentynoje. Bet aš seniai jau nebuvau namie, jau eina antras mėnuo, o pas mamą gyvenu dideliam kambary, kur virš lovos ilgiausia lentyna, o knygos tai užuodžia.

Manosios užuodė ir ėmė sparčiai ant tos lentynos daugintis. Nesuvaldomai. Štai pusseserė parvežė iš Airijos mano pirktas “papigiąja” iš Amazonės (į Lietuvą tokių, kur kainuoja 0,01 cnt, nesiunčia), va, keletą pigių iš Studlendo knygyno vis parsivežu, aha, čia ir visai nepigios pirktos Baltų lankų knygyne. Vienu, žodžiu, vasara karšta, drėgna, mano knygos kaip baravykai po gero lietaus. Tik pasakykit, kur aš jas visas parsivežus namo sudėsiu?…

|iš anksto susirūpinusi (susiparinus)|

Arbatėlė su Pepe

~ kzL ~ 5 Comments

KŽG vakar į pasimatymą atėjo su dovanomis kukuliui – nuostabiu arbatos serviziuku su Pepės Ilgakojinės piešinukais. Galite spėti, ką dabar nuolatos veikiam 🙂 Geriam arbatą. Su cukrum, be cukraus, su grietinėle, dar renkamės lėkštelės spalvą – žalią arba raudoną. Ačiū, Giedre!

Jei dar nematėtė, pažiūrėkite čia, kiek KŽG turi gėrio su pasakų motyvais.

|arbatos mėgėja|

Dvigubas pasimatymas

~ kzL ~ 3 Comments

Šiandien – ypatinga diena. Šiandien knygų žiurkės susitiko akis į akį paplepėti, pasidžiaugti, daug šypsotis ir juoktis. Pasimatymas buvo paskirtas gražioje Klaipėdos pasimatymų vietoje – Teatro aikštėje (mano draugė Renatita vieną kartą mūsų mylimą aikštę pavadino “kažkokiu kiemu”, už ką aš jai iki šiol negaliu atleisti 🙂 ). Taigi susitiko knygų žiurkės ir abi nedrąsiai viena kitai siūlo keisti pasimatymo vietą iš gražios saulėtos aikštės į belangį prekybos centrą su gražiu dideliu knygynu, kuriame už valandos bus kitas pasimatymas – su Andrium Užkalniu. Apie jį jau diskutavome čia ir čia.

Kaip tarėm, taip padarėm, rūkom nurūkom į tą prekybos centrą. Išgėrėm arbatos, pauostinėjom knygas ir prasidėjo antras mūsų pasimatymas, į kurį kartu su mumis atėjo dar keliolika moteriškių. Pasimatymo laikas keistas – penktadienis, 12 h dienos, tai galvojom, ar tik neateisim dviese į tą pasimatymą, bet nieko. A. Užkalnis pasijuokė, kad šiandien turi du pasimatymus, vienas kurių turėjo įvykti Klaipėdos bibliotekoje, bet neįvyks, nes biblioteka apie jį pamiršo. Ot anekdotas.

Knygų “Anglija” ir “Kelionių istorijos” autorius labai įdomiai papasakojo apie tai, kas man seniai jau krebždėjo galvoje, t.y.,  o kaip gi jis pats atsidūrė toj Anglijoj, kad dabar gali mums visa tai pasakoti, ir kodėl gali apie kitas savo keliones pasakoti dar vienoje knygoje. Keliatutojas didysis, išnašų karalius 🙂 . Dar pakalbėjo apie tai, ką mano apie savo knygos išliekamąją vertę (ta išliekamoji vertė kritikams tikriausiai rūpi labiau, nei pačiam autoriui), apie tai, kaip jis gauna Maximos čekius už kiekvieną 100 komentarų po savo straipsniais internete ir t.t., ir panašiai.

Žodžiu, tikrai neprailgo, buvo smagu klausytis sklandžios, nepasipūtėliškos ir nesusireikšminusios kalbos, kurią dar vakare prie keptų baravykų papasakojau šeiminykščiams. Visi klausėsi išsižioję 🙂 O aš kišu savo nekantrybę kuo toliau į kokią galvos kertelę, nes labai laukiu nesulaukiu antros pagal naujumą autoriaus knygos apie Japoniją. Apie Kalėdas bus naujausia knyga apie Angliją, kažkoks patarimų vadovėlis, nelabai supratau, kai išleis, pamatysim. O paskui gal jau ir Japonijos knyga. Dar labiau laukiu tos knygos po autoriaus pasakojimo, kaip jis tą Japoniją explore‘ino.

O moralui pasakysiu, kad eilinį kartą pamačiau, kad nereikia spjaut į šulinį. Niekada. Nes gi rašiau kometaruose, kad nepirksiu tos kelionių knygos, tai spėkit, ar nenusipirkau. Atspėjot. Na, gi neprašysi autografo ant delno. Be to, autorius naują knygą pažadėjo žiurkėms padovanoti, tai mes labai tikimės, kad nepamirš pažado 😛

|grįžus iš pasimatymo|

Knygų žmonės Vilniuje (14): skersvėjai

~ kzL ~ 1 Comment

Vakar skaitydama tokį žurnalą 370 (čia pavadinimas), vėl aptikau interviu su Jono Meko vaikais Oona ir Sebastijonu. Straipsnyje buvo nuoroda į Jono Meko puslapį. O puslapyje nuotrauka:

Super pavadinimas! Kai grįšiu į Vilnių būtinai nukeliausiu ten.

Liepos 22 d. Jono Meko įraše galite pasiklausyti, kaip mano numylėtas Salman Rushdie pasakoja joke’ą 🙂 Einu dar pasikuisti į tą puslapiuką.

/jm/

Teksto trauka

~ kzL ~ 8 Comments

Pagaliau Giedros Radvilavičiūtės knyga “Šiąnakt aš miegosiu prie sienos” (koks pavadinimas!!! apie jį kada kitą kartą) mano rankose. Ilgokai vaikščiojau ratais aplinkui, kol nusipirkau. Dabar skaitysiu. Dar tik du puslapius perskaičiau, bet jau noriu pasidalinti, nes ten radau teksto traukos parametrus, išmatavimus žodžiais. Dabar net bijau toliau skaityt, bijau, kad labai patiks ir bijosiu, kad va, jau knygos pabaiga artėja. Ir kartu labai tikiuosi, kad taip ir bus. Taigi, Teksto trauka…

Paveikiam tekstui turiu kelis jo kokybę patvirtinančius savo kriterijus.

Pirmas. Pasakojimas perskaičius nevalingai turi vėl brautis į atmintį – nebūtinai siužetu ar charakteriais. Galbūt tik detalėmis, palyginimu, metafora, kokiu nors netikėtumu… (…)

Antras. Tekstas negali būti pernelyg toli nuo mano patirties. Ima atrodyti, kad ir aš tai patyriau, ten buvau, alų midų gėriau, tuos pačius žodžius burnoj turėjau (…)

Trečias. Skaitydama tekstą, turiu pamiršti viską aplink – kartais akimirkai, kartais būsena tęsiasi ilgiau (…)

Ketvirtas. Pasakojimas žinomus, galbūt net banalius dalykus privalo atskleisti naujai

Penktas…

|kur miegosi šiąnakt?|

Albumai

~ kzL ~ 14 Comments

Albumų paskirtis šiam pasauly man yra mįslė. Tokios didelės gražios ir brangios knygos, kurios dažniausiai niekada nevartomos ir tik gražiai surikiuotos (arba negražiai, nes paprastai niekur netelpa) ramsto namų sienas. Aš irgi turiu tokių namuose, ir daugelio jų net nesu pervertusi, o kokioj knygų mugėj ar knygyne mano rankos vis tiek prie jų tiesias, kaip prie kokio išminties ir grožio šaltinio. Atsimenu vieną tokį dailės albumą vartydavome su pusbroliais kaime, kai lydavo ir negalėdavom trintis lauke. Bet vartydavome ne meno, o anatomijos pažinimo tikslais 🙂 Na, kad ir tokia paskirtis.

Albumas – gera dovana? Dažna tikriausiai. Esu girdėjus, kad albumai dažnai keliauja iš vienų namų į kitus, kaip dovana (visada gali perdavonoti, juk niekas vis tiek nevarto- knygas visada kaip nauja), kol galiausiai pasiekia kokį pirminį dovanotoją, kuris dar ir savo ranka užrašytą sveikinimo atvirutę knygos viduryje aptinka :).

Taigi, atskleiskite man, kokia albumų paskirtis, ar turit namie albumų, ar žiūrit juos, ar vartot, ar gėritės, ar yra tokių, kuriuos labai labai norėtumėte įsigyti, ar esate peržiūrėję “Neregėtą Lietuvą”? O gal net gavę dovanų ar padovanoję?

Tiesa, besukdama galvą aš vis dėlto sugalvojau, ką veiksiu su savo albumais. Vartysiu su kukuliais. Bus didelė nauda ir man, ir albumams, ir kukuliams, juk ten tiek visko, ką galima su mažais kukuliukais apšnekėti ir aptarti! Tiek spalvų, tiek veiksmo, tiek lobių! O gal jums gaila duoti albumą vaikui? Gi suplėšys, pripieš, prikleckins ir nučiupinės? Geriau tegul ramsto namus, o gal kam padovanosit, kai ateis laikas?  🙂

/sukanti galvą trečiadieniais?

Princesė – oficiali skaitytoja!

~ kzL ~ 5 Comments

Kadangi kukulis labai daug “skaito” (ir greitai), tai mes kartu nebesutelpame į 5 knygas, kurias leidžia pasiimti elektroninė sistema, todėl ėmiau ir sugalvojau, kad kukulis vertas būti užregistruotas kaip atskiras skaitytojas. Kaip tarėm taip padarėm – šiandien mano 2 m. ir 8 mėn. princesė tikriausiai patapo jauniausia skaitytoja Girulių bibliotekoje :), o gal ir Klaipėdoje? O gal ir Lietuvoje? 🙂

Ar tu turi skaitytojo bilietą?

|mama|

Priklausomybė

~ kzL ~ 4 Comments

“Aš prisipažįstu, kad esu šito blogo addict”, – taip galėčiau sakyti anoniminių knygų žiurkių susitikime. Paskutiniu metu neturiu internetinio ryšio – kas yra labai gerai, nes galiu daugiau laiko skirti skaitymui, bet kartu labai blogai, nes esu taip toli nuo savo blogo, kad nerandu sau vietos, nežinodama, kaip gyvena mano ir KŽG postai, mūsų skaitytojai ir taip toliau ir panašiai. Norisi nors akies krašteliu į jį žvilgtelėti ir nors vieną žodelytį, patį trumpiausią parašyti, bet ir tingisi dėl to kokius penkiolika km važiuoti. Na, vieną vakarą tai tikrai pasijaučiau biški atsilikusi knygų žiurkė, nes kaip aš iki šiol nesugalvojau, kad visą tai galiu padaryti savo telefone (na, iki šiol man telefonas buvo skirtas skambinti ir kukulius fotografuoti :)), bet dabar jis labiausiai skirtas žvilgtelėjimui, kaip gyvena knygų žiurkės. Tikra priklausomybė, nei pridursi, nei atimsi…

|AA|

Trečiadienis po futbolo

~ kzL ~ 3 Comments

Visą mėnesį teko spręsti dilemą – vakare, kai vaikai sumiega(o paskutiniu metu jie visai nesumiega iki pat vėlaus vakaro), žiūrėti futbolą, ar skaityti knygą? Atrodo, kokia čia dilema, juk aš futbolo nei labai suprantu,  nei labai mėgstu, nei labai laukiu, bet šį kartą kažkaip tas masinis futbolo žiūrėjimas labai užkabino ir tikriausiai pirmą kartą savo gyvenime žiūrėjau tiek daug futbolo varžybų. Tiesa, azarto daug nebuvo (iki kol nepabuvom Ispanijoj, nes tada atsirado už ka sirgt), nes iš pradžių nei turėjau favoritų, nei ką, tiesiog mėgavausi vaizdu ir ilgais besiplaikstančiais futbolistų plaukais (patys gražiausi plaukai ir buvo įvertinti geriausio futbolininko vardu 🙂 ). Taigi, mano skaitymo procesas labai sustojo ne tik dėl to, kad kukuliai mažai miega, bet ir dėl futbolo. Skaitau vėžlio greičiu, o taip norėčiau skaityti greičiau. Na, bet yra, kaip yra. Papasakok, kaip tau sekėsi su futbolu?

/žiurkė vėžlio kojom/

Apie medžioklę

~ knyguziurkeG ~ 1 Comment

Tikiuosi, jog medžiojate?

Aš dar nieko nesumedžiojau. Bet užtat paparaciai nesnaudžia- jie “pagavo” Švedijos karalių jo atostogų Saint Tropez metu.

Karalius skaito J.Theorin”Blodläge” – trilerį, kurio veiksmas (kaip ir pirmose dviejose serijos knygose) vyksta Öland saloje. Būtent Ölande yra karališkoji vasaros rezidencija Solliden.

Gaila, kad ne aš sumedžiojau, bučiau gavusi du taškus…

Į medžioklę!

K.Ž.G

Skaitymas su “bigudukais”

~ knyguziurkeG ~ 9 Comments

Rytoj daugiau nei dvi valandas praleisiu pas kirpėją. Tai reiškia, jog turėsiu dvi valandas netrukdomam skaitymui. Su paniekos pilnu žvilgsniu pažiūrėsiu į krūvą pletkų žurnalų ant staliuko ir iškilmingai išsitrauksiu knygą iš rankinės.

Praėjusį kartą pas kirpėją skaičiau Metro 2033, o dabar net nežinau, ką skaitysiu. Trinuosi palei lentynas, braukiu per knygų nugarėles, bet niekaip neišsirenku. Pradėjau skaityti tris knygas, bet nė viena neįtraukė dar. Tai nežinau, kurią knygą nešiuosi su savim rytoj.

Tokio užtemimo seniai nesu turėjusi. Dažniausiai pasirenku knygą, nes ji mane labai traukia, tiesiog manęs šaukiasi. O dabar jau kokia ketvirta diena nesugebu įsitraukti į skaitymą.

Knyginė sausra.

K.Ž.G