Vasario mėnesio džiaugsmas

Kai vakar buvau knygyne ir pirkau K.Ž.L knygą jos artėjančio gimtadienio proga, tai mano pardavėjas Håkan žíauriai patenkintas į maišelį taip pat idėjo ir metinio  knygų išpardavimo katalogą.

Bokia knygynų katalogas 2011

Vasario 23ią prasideda kasmetinis visuotinis knygų išpardavimas Švedijoje. Apie tą tradiciją esu rašiusi praėjusiais metais čia. Šiemet išpardavimas prasideda 23ią dieną, ir tai yra didžiulė kiaulystė, nes atlyginimai daugumai Švedijoje išmokami kiekvieno mėnesio 25ą dieną. Taigi…

Kai kurie knygynai atsidarys jau vidurnaktį ir juose žadama suteikti dar didesnes nuolaidas tiems, kurie ateitų apsirengę su pižama. Gaila, kad mano mieste knygynas nieko tokio neplanuoja, nes aš tikrai be jokių problemų galėčiau su pižama atkeliauti. Į maisto prekių parduotuvę manęs treningais apsirengusios nenuvarytų, bet dėl pigių knygų galiu daug ką padaryti.

Knygų kataloge yra iš ko rinktis, be to, iš patirties žinau, jog daug perliukų į katalogą nėra įtraukta.

O kainos?

(Kad lengviau būtų orientuotis kainose, surašau kai kurių prekių kainas- “Magnum” ledas kainuoja 22 kronas, Libero pampersai 100, kilogramas bananų-20 kronų)

Na, rimtos storos knygos kainuoja tiek, kiek paprastai kainuoja pocket knyga arba mažiau. Pavyzdžiui, J.C.Oates “Blonde” knygyne kainuoja 99 kronas, internetinio knygyno išpardavime-69.

Beveik 600 puslapių C.Sittenfelfd “American Wife” 53 kronas. S.Oksanen “Valymas” prieš išpardavimą kainavo 229 kronas, išpardavimo metu 79.

Buvau suplanavusi nusipirkti A.Munroe noveles ir H.Muller knygą, bet po to įlindau dar ir į internetinį knygyną, tai radau ten visą krūvą knygą, kurių labai noriu ir kurios kainuoja ten gerokai pigiau nei manajame knygyne.Galėsiu apsipirkti vilkėdama pižamą ir nepalikdama namų

O gal angliškų pocket už 39ias kronas?

K.Ž.G.

Knygų miestas

Hay-on-Wye miesčiukas Velse. Šią savaitę mano įtrauktas į “Vietos, kur turi nuvažiuoti iki užversi kojas” sąrašą. Žinai, kodėl? O todėl, kad tai yra tikras knygų miestas. Ne toks, kokiu nori pasivadinti Klaipėda ar Vilnius vieneriems metams, o toks knygų miestas kiekvieną dieną. Įsivaizduok – 2,000 gyventojų ir 31 knygynas!!! Prisipažinsiu, man sunku įsivaizduoti, todėl ir traukiu į tą kelionių sąrašą.

Visą istoriją, kurią perskaičiau ir apsvaigau, galite paskaityti čia (be nuotraukų) arba čia (su nuotraukom).

Jei nori susitikti su Howard Jacobson, The Man Booker 2010 laimėtoju, važiuok į Hay-on-Wye birželio 4 d., jis bus miestelio literatūros festivalyje. Kiti svečiai, kurių nelabai pažįstu, betr gal tu pažįsti?

|lina|

Metinė ataSkaita 2010

Sausio pradžia yra labai tinkamas laikas metinėms ataskaitoms. Praėjusių metų ataskaitą galite pažiūrėti čia.

2010ieji skaitymo prasme buvo labai geri, suskaičiavau perskaitytas knygas- jų 71. Gerokai daugiau nei pernai. Geri metai buvo ne tik kiekybės, bet ir kokybės prasme.

Metų knygos- J.S.Foer “Extremely Loud and Incredibly Close”, N.Krauss “Meilės istorija”, K.Ishiguro “Never Let Me Go” ir S.Oksanen “Valymas”.

Jau kovo mėnesį rašydama apie J.S.Foer knygą pranašavau, kad tai, ko gero, bus viena geriausių 2010aisiais skaitytų knygų ir neklydau.

“Meilės istorija” mane visiškai apsvaigino, o “Never Let Me Go” taip gražiai estetiškai ir nostalgiškai parašyta, kad jau elegantiškiau rašyti turbūt nebeįmanoma.

Na o S.Oksanen “Valymą” atradau dienraščio kultūros puslapiuose, kur viena mano labai gerbiama kritikė knygą tiek išgyrė, kad aš knygos išleidimo dieną į knygyną ėjau du kartus, kad galėčiau tą išgirtą stebuklą nusipirkti.

Labiausiai nepatikusi knyga- Liūdna sakyti, bet gaila prarasto laiko, kai skaičiau L.S.Černiauskaitės dvi knygas (“Kvėpavimą…” ir “Kambarį…”). Taip daug tikėjausi, bet bet… Černiauskaitės metaforos yra nuostabios, bet fabula… Na man fabula ir ta graži černiauskaitiška kalba labai pjovėsi, neatitiko viena kitos.

Metų storiausia 772 puslapiai S.Clarke “Jonathan Strange & Mr.Norrell”

Metų atradimai : D.Tart “Slapta istorija”, S.Rushdie “Paskutinis mauro atodūsis”, J.Eugenides “Middlesex“. Apie visas buvau girdėjusi daug gero, bet pati nebuvau skaičiusi.

Skaičiau ir juokiausi A.Bennett “The Uncommon Reader. Rekomenduoju. Smagi ir šilta knyga apie tai, kaip karalienė atrado skaitymo džiaugsmą

Skaičiau ir verkiau J.S.Foer “Extremely loud and Incredibly Close”

Skaitymo geografija: 21 Jav, 11 Didž. Britanija 11, Lietuva 10, Švedija ir Vokietija po 5, Prancūzija 4, Suomija 3 (Oksanen 🙂 ) , Italija-2, o Kinija, Japonija, Turkija, Rusija, Dominika, Austrija, Lenkija, Kolumbija ir Australija po 1.

Praėjusiais metais buvau pasižadėjusi sau skaityti daugiau lietuvių autorių kūrinių. 2009aisiais skaičiau tik vieną lietuvišką knygą “Silva rerum”, o šiemet gerokai pasitaisiau. Atradau N.Kliukaitę ir G.Radvilavičiūtę patiko A.Užkalnio “Apie Angliją” ir R.Oginskaitės “Nes nežinojau, kad tu nežinai”.

Pagaliau (seniai planuotos skaityti, bet niekaip neprisiruošta) U.Eco “Rožės vardas”, G.G.Marquez “Meilė choleros metu”, K.Vonnegut “Skerdykla nr5”

Pradėta bet nebaigta R.Gary “Moters šviesa”.

Niekada nemaniau, jog skaitysiu D.Gluchovskij “Metro 2033”. Bet įsidrąsinau, ir tuo labai didžiuojuosi

Iškilmingai pasižadu 2011aisiais skaityti daugiau knygų angliškai.

Dar norėčiau perskaityti V.Woolf “Orlando”, K.Follet “The Pillars of the Earth” ir bent po vieną Alice Munro ir Margaret Atwood knygą.

Ir R.Bolano “2666”.

Ir gal pagaliau perskaitysiu “Nusikaltimą ir bausmę”?

Bet turbūt vietoj jos skaitysiu kitas knygas. Pavyzdžiui N.Krauss “Great House”.

H.Murakami knyga “1Q84” bus išleista švediškai.

Ir Gluchovskij “Metro 2034”.

E.Donoghue “Room” ir J.Frey “Million Little Pieces”.

 

Gerų skaitymo metų sau, mano nuostabiai draugei knygų žiurkei Linai ir jums linki

Knygų žiurkė Giedre

Sudie, 2010!

Pernai negalėjau pasakyti, ką perskaičiau 2009 m. (čia galite rasti Giedrės metus), nes neturėjau stebuklingo sąrašiuko apie perskaitytas knygas ir dar nebuvo tų fantastiškų knyginių reikalų internete. Na, bet šiemet turėjau nuo ko nusirašyti (nuo mūsų blogo) ir, iš tikro, labai įdomu pažiūrėti, ką per metus perskaičiau, nustebti, kiek perskaičiau, pasidžiaugti atradimais ir apgailėti veltui sugaištą laiką, padrąsinti save drąsiau mesti į šoną nuobodžią knygą. Su smalsumu pašniukštinėjau, ką pernai perskaitė kitos knygų mylėtojos (dabar susimąsčiau, ar buvo nors vienas mylotojas), žiūriu, kad visiems maždaug gaunas sugraužt po vieną knygą per savaitę. Tikiuosi, kad ir 2011 m. nors pusę metų pavyks panašiai perskaityt.

Perskaityta: 59 knygos

Neįveikta: 1 – Howard Jacobson The Finkler Question (su viltim sugrįžti)

Metų nuostabiausioji: Sandro Veronesi Ramus Chaosas

Kitos labai labai geros:

Giedra Radvilavičiūtė Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

Nicole Krauss The History of Love

Sofi Oksanen Valymas

Salman Rushdie Florencijos kerėtoja

Erica Jong Seducing The Demon. Writing for my life

Ir labai geros:

Philip Ross Amerikietiška pastoralė

Isabel Allende Paula

Andrei Makine Moteris, kuri laukė

Ian McEwan Česilo pakrantėje

Nutrenktos knygos (šiemet tikriausiai daugiau nei per visą skaitymo istoriją 🙂 ): Eduard Lemonov Nevykėlio dienoraštis ir John Grisham Skipping Christmas.

Labiausiai nustebino: Giedra Radvilavičiūtė – už tai, kad lietuvių autorių skaičiau su tokiu pasimegavimu.

Išleista pinigų knygoms: daug, kaip visada $$$$$$.

Kaip kiekvienais metais dovanota draugams ir gauta dovanų.

Gauta nuo Kalėdų senio? – Taip!

Kitų metų knygų eilė – kaip visada – neprognozuojama 🙂

| 🙂 |

Kalėdiniai skaitiniai

Per adventą ir per šventes man norisi skaityti kalėdiškas knygas. Na tokias šiltas, gražias, ružavai salstelėjusias it cukraus vatos debesis ant pagaliuko. Arba bent tokias istorijas, kur kalbama apie sniegą, šaltį ir pūgas.

O čia sudariau įmanomų knygų kandidačių šitam periodui sąrašą-kratinį. Na tokį, kaip tos magnetafonų juostos-kokteiliai- kurias įrašydavom paauglystėje. Be jokios potekstės ar temos. Tiesiog tai, kas patiko.

 

Kai buvau maža, kartu su sese tiesiog sustingdavom prieš tv, kai rodydavo sceną iš animacinio filmo “Sprangtukas”, kurioje Spragtuko rranka pradeda trūkinėti. Ar normalu, kad man ta scena vis dar kelia šiurpuliukus? Ir negana to, tai dar ir apsiverkiu per ją.

Kaip gaila, kad kai augau Narnia knygos nebuvo prieinamos

O šitą galima perskaityti pakeliui į darbą ir atgal. Trumputė ir elegantiška. Kaip snaigė

Termosas arbatos, šilta antklodė ir pūga už lango- ir daktarui Živaga esi pasiruošęs

 

Kokių knygų trūksta šitame sąraše?

 

K.Ž.G

73 dienos iki…

Joy of Reading (David Fichter freska Francis Wyman pradinės mokyklos (JAV) bibliotekoje)

fantastiškiausios Lietuvos knygų žiurkių dienos – Vilniaus knygų mugės pradžios! Knygų mugė 2011 m. prasidės vasario 17 d., nežinau, kelintą valandą 🙂 Man labiausiai pasaulyje smalsu, kokie autoriai kitais metais (norėčiau sakyti šiais 🙂 ) atvažiuos ir nudžiugins savo skaitytojus – noriu perskaityti jų knygas, jei dar neskaičiau. Nenustygstu vietoje, o tu? Dar išduosiu paslaptį, kad laukiamiausias mano svečias yra KŽG 🙂 . Labai labai tikiuosi sulaukti! O detaliau apžiūrėti gražiąją freską gali čia.

|ech tos moteros, vis laukimu gyvena|

Apšerkšniję mūsų žiemos….

Pamenate, kaip jauku buvo vaikystėje, kai dar per miegus girdedavai, kaip kiemsargiai medinėmis “ližėmis” su metaliniu apkaustu nukasinėdavo sniegą tiesiai po langais?

Dabar gi išgirdusi tą brūžavimą pirmiausia apsidžiaugiu, o po to prisimenu, kad čia ne joks kiemsargis nukasinėja sniegą, o tiesiog kaimynai. O tai reiškia, jog ir man reikės apsirengti ir pasiimti sniego kastuvą į rankas ir nukasinėti privažiavimą prie namo. Ir taip jau kažkelinta savaitė čia. Laikraščiai jau pradėjo pranešinėti apie nuo sniego svorio įgiūvančius stogus, o aš stumdama vežimą per prastai nukastus šaligatvius ir gatves garsiai keikiuosi.

Bet užtat turim namuose tokią tradiciją, jog jei sėdim užsnigti namuose sekmadieniais visi susėdam bibliotekoj, užsidegam židinį ir skaitom knygas.

Aš šiandien pradėjau dar kartą skaityti (anksčiau tiesiog atidėjau į šalį) Audrey Niffenegger knygą “Keliautojo laiku žmona”

Ir dar skaičiau vakarykščiame laikraščio priede “Knygų šeštadienis” keturių puslapių interviu su Mario Vargas LLoso

Mažiausias šeimos narys jau turbūt kokį keturi šimtai penktą kartą “skaitė”  R.Scarry knygą

O kai kas grojo pianinu kalėdines dainas iš vaikiškos  dainų knygelės

O kaip, ką ir kur skaitot jūs per šitus šalčius? Jei atsiųsit nuotraukas, parodysim jas visiems mūsų bloge

K.Ž.G

Knygų kelionės po lentynas

Puslapyje knygumainai.lt perskaičiau K.Sabaliauskaitės pagalvojimą apie knygų mainus.

“Man nepatinka keistis knygomis. Nemėgstu net ir skolinti knygų, nes man nemalonu, kai jos sugrįžta atgal nučiupinėtos, nulankstytais kampučiais, irstančiu įrišimu, ar, neduok dieve, – su maisto dėmelėmis. Galbūt todėl, kad esu užaugusi su didžiule (ir vis dar besiplečiančia) mūsų namų biblioteka, kurioje gausu buvo ne tik mano tėvų knygų bet ir išsaugoti seneliams ir proseneliams priklausę tomai. Nė neįsivaizduoju, kad galėčiau su kuo nors keistis šiomis savo brangenybėmis ar kam nors net laikinai skolinti nuostabias mamos vaikystės knygas su Gustavo Dore graviūromis, kvapą gniaužiančiai iliustruotus pirmuosius Haufo ir Brolių Grimų leidimus lietuvių kalba, “Tris muškietininkus” ar “Guliverio keliones”. O kur dar nuostabūs meno albumai, pamėgtų autorių kūriniai, kurių net vertimus kolekcionuoju? Tai mano didžiausias turtas ir pasididžiavimas, kurį norėsiu perduoti ateinančioms šeimos kartoms. Juolab, kad meilė knygai giliai įsišaknijusi mūsų giminėje. Negaliu net įsivaizduoti, kad užsimanyčiau mainytis visomis šiomis knygomis. Jos man – neįkainojamos.
 
Tad manau, kad noriai išmainome tik tuos dalykus, kurių paprasčiausiai nevertiname, jie mums nemieli ir nereikalingi. Žinoma, jei finansiškai tikrai sunku – yra bibliotekos. Visiems kitiems, kurie nemiršta iš bado, norėčiau pasakyti, kad knygos yra vienas tų dalykų, kuriems nedera gailėti pinigų. Tai – ne tik prestižas, bet ir tam tikra minimali, simbolinė parama jas parašiusiam autoriui, kad jis toliau galėtų kurti. Mes viešai labai mėgstame garsiai kalbėti apie patriotizmą, apie meilę lietuvių kalbai ir siekį ją išsaugoti. Tad elementari patriotizmo forma būtų nepagailėti dvidešimties ar trisdešimties litų už lietuvių literatūros kūrinį ir taip paremti mūsų kalbą, kultūrą ir jos kūrėjus, kurie šiais laikais gyvena itin sunkiai.
 
Todėl diskusijas apie perskaitytas knygas sveikinu, bet  tikrai nenorėčiau, kad jūsų portale nuolatos mainoma vis mirgėtų “Silva rerum”. Tai reikštų tik viena – kad ji neužgavo skaitytojų sielos stygų, kad jie niekada nenorės po kurio laiko grįžti prie romano, kad laiko jį menkaverčiu ir nenori jo išsaugoti savo namų bibliotekoje, sau ir savo vaikams. Ir jokio “antro gyvenimo”, mano nuomone, tokie mainai knygai nesuteikia. Tikri bibliofilai knygomis nesimaino”, – svetainei  www.knygumainai.lt sako Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė, rašytoja, žurnalistė ir mokslininkė Kristina Sabaliauskaitė .

Aš skolinu ir skolinuosi, bet knygą, kuri patiko, visada noriu turėti kur nors po ranka, savo namuose. O dabar tai labiausiai norėčiau pastovėti prie K.Sabaliauskaitės knygų lentynos. Nors ir prie savo lentynų baisiai mėgstu pastovėti 🙂

|prie lentynų|

Pavadinimai: Sala

Pasirodo, žodis “sala” pavadinime daug dažniau, nei “jūra”, na, ir žinoma viskas labai labai paslaptinga. Beveik sala=paslaptis. O “sala” šovė į galvą, nes greitu laiku turiu perskaittyti vieną skolintą “Salą”, o kita vis man bibliotekoje pakliūna po ranka ir vis sakau, na gerai, kitą kartą tikrai šitą paimsiu. Taigi, kokios salos šį kartą neįtraukiau?

KŽL