kurios pakeis tavo gyvenimą. Dešimt jau skaičiau, įtariu, kad mano gyvenimas dar labai pasikeis, nes liko visos 22.

by Anafora

kas dieną paskaityti – priminimas ant islandiškų pinigų.

Jau seniai norėjau kokio exlibrio, tik užsiimti šituo reikalu vis niekaip nepavykdavo. Vieną dieną mano šauni kolegė knygų mėgėja parodė savo šeimyninį exlibrį – antspaudą, ir man net akyse šviesiau pasidarė – pats geriausias variantas. Bet tada vėl  – o kas sukurs man jį, kas padarys – dar šimtas metų turėjo praeiti, kol mano ir KŽG rankose atsidūrė štai toks.

 

Beje, dar nesuekslibriavau nė pusės savo knygų…

Bookdepository skirtukai yra žavingi. Gero ir skanaus (maistu ir knygomis) savaitgalio.

Viešinam gražų projektą

Vasario 16-ąją Kopenhagoje pasklis lietuviškas žodis!

Šiemet kaip ne keista daugybė organizacijų prisijungia prie vasario 16-osios minėjimo. Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga šia proga žada surengti chorinio kalbėjimo manifestą, o kauniečiai planuoja didžiules eitynes. Tuo tarpu Danijos Karalystės lietuvių jaunimo bendrija pristatys “Keliaujančios knygos” projektą, kurio tikslas supažindinti Kopenhagos gyventojus su lietuvių rašytojų kūriniais.

 Šiuo projektu jaunimas mėgins prisiminti 1864 – 1901 metus, kuomet vyko žūtbūtinė lietuvių kova už gimtąjį žodį ir egzistenciją. Tada kovoti su lietuviškos spaudos draudimu pasiryžo daugiau nei 2000 knygnešių. Dabar šią Lietuvos istorijos atkarpą kiekvienas prisimena kupinas susižavėjimo ir susidomėjimo.

 Šiandien galime būti dėkingi knygnešiams, o gal likimui, kad galime skaityti, ką tik norime šimtais kalbų, tačiau labai dažnai tam neatrandame laiko. Pasiklydę rutinoje žmonės pamiršta knygų galią ir vertę.

 Jaunieji išeiviai pokštaudami save vadina “naujųjų laikų knygnešiais”. Galbūt šiek tiek kitokiais, nes jiems nereikia bijoti žandarų, tačiau jų misija panaši. Ir tebūnie tai protestas prieš skubančią vartotojišką imperiją, kurioje nyksta žmogaus asmenybė.

 Todėl šių metų vasario 16-tą dieną į Kopenhagos visuomenines erdves bus paleistos 8 lietuvių autorių knygos išverstos į anglų kalbą, tačiau tikimasi kad šis projektas bus tęstinis ir prie jo prisijungs daugiau lietuvių autorių ir leidyklų.

 Pagrindinė projekto mintis – palikti knygą netikėtoje viešoje vietoje, kur knygą gali atrasti ir pasiimti bet kas. Juk ne veltui sakoma, kad kartais ne žmonės renkasi knygas, o knygos išsirenka savo skaitytoją. Vėliau iš perskaičiusio knygą žmogaus tikimasi, kad jis jos kelionės neužbaigs savo dulkėtoje knygų lentynoje, o perleis tą knygą kitam pašaliečiui.

 Pirmosios į Kopenhagos gatves iškeliaus Rūta Šepetys “Tarp pilkų debesų”, modernios prozos lietuvių moterų rinkinys “No men, No cry”, fotoalbumas “An Echo of Vilnius”, Laimos Vincės kūrinys “Lenin’s Head on a Platter” ir kitos knygos iš Lietuvių rašytojų sąjungos leidyklos bei Books from Lithuania organizacijos.

 Neoficialiai “Keliaujančios knygos” projektas buvo pradėtas š. m. sausio 22-ą dieną Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito Danijoje metu. Susitikime su Danijos lietuvių jaunimo organizacijos (LYS) atstovais buvo pristatytas projektas ir įteikta pirmoji “Keliaujanti knyga”.

 Danijos lietuvių jaunimas tikisi, kad šios knygos taps puikiomis palydovėmis kelionėse ir mielomis kompanijonėmis prie puodelio arbatos, bet kuriam užsieniečiui. O taip pat supažindins užsieniečius su kitokia, tikrąją ir gražiąja Lietuva. Kaip patys projekto organizatoriai sakė “Kol tu dar nepriklausai televizijos ir kibernetinio pasaulio zombiams, tol tavo mintys yra pabudusios ir siela gyva.”

 

Keliom dienom pavėlavusi ir aš rašau metinę atsakaitą

Iš viso perskaičiau 52 knygas  t.y. po vieną per savaitę (2009 – 46, 2010-71, 2011 – 50). Negaliu sakyti, jog rezultatas džiugina, bet situacija gana gera.  Bet va, jei išjungčiau televizorių, tai ta situacija būtų dar geresnė. Bet tokių planų neturiu, nes be “Downton Abbey”, “Homeland” ir “The Girls” metai būtų mažiau įdomūs.
Iš visų perskaitytų 8 buvo negrožinės.

Kalbos: Angliškai 14, švediškai 34, lietuviškai 3, rusiškai 1.

Skaitytas knygas rašė 39 moterys ir 17 vyrų.

Formatas: Audio knygos 5, e-knygos 6, tradicinis formatas -42.

Nauji draugai :2012-aisias buvau pakviesta į book club, kuriame dabar skaitome H.Murakami IQ84.

Metų geriausia: Kai kovo mėnesį mano draugė K.Ž.L atsiuntė man M.Šiškin “Laiškų knygą”, buvo jausmas, kad geresnę knygą sunkiai ar rasiu šiemet. Ir buvau teisi. Man tai metų knyga, kurią visiems rekomenduoju, skolinau mamytei, rekomendavau pusseserei ir jau buvau besiregianti rašyti laiškus švediškoms leidykloms, kad nepražiopsotų, bet pamačiau, jog vasario mėnesį ji bus išleista švediškai.

Kitos labai geros

• L.Shriver “Pasikalbėkime apie Keviną”. Mano jausmai tai knygai labai panašūs į Anaforos, kai ji  komentaruose rašė, “, nekenčiu as jos”, bet ir man ji įtaigiausia, smarkiausia, nors neabejotinai ne tik šių bet ir kitų metų juodžiausia. Man ją net rankose nemalonu laikyti. Manau, jog tai yra puikus įvertinimas autorei, aš pati niekada nesu tokios taip gerai sukonstruotos literatūrinės tamsos skaičiusi.
• K.Stockett “Niceville” (patiko taip, kad net H.Jordan “Mudbound” panašia tematika perskaičiau, kai užėjo postabstinencije po “Niceville”).
• G.Harding “Painter of Silence”

Mano metų knygynis įvykis maniškėje Baltijos pusėje – knygų mugė Göteborge, kur susitikau K.Ž.L
Mano metų įvykis lietuviškame Baltijos krante – Baltos lankos išleido M.Atwood “Tarnaitės pasakojimą”.

Naujas žanras:  lietuviško termino nežinau, švediškas – album, pasakojimas, romanas iš cartoon strip. Buvau žiauriai skeptiška, bet tenka prisipažinti, jog buvau neteisi.

Nauji rašytojai: A.Kauffman – inovatorius su daugybe niekada negirdėtų idėjų.
H.Dunmore nuostabiai graži  (“Spell of Winter”  laimėjusi Orange prize  ) ir elektriška (“Talking to the Dead”) proza.

Nusivyliau: Po “So We Came to the End” labai daug tikėjausi iš J.Ferris “The Unnamed”. Idėja pasirodė įdomi, bet pati knyga nuobodoka ir nepaliko jokio įspūdžio. Perskaičiau Booker Prize  nominuota D.Levy “Swimming Home”, ir likau nieko nesupratusi. Gal tiesiog ne taip ir ne laiku skaičiau?

Skaičiau, bet nebaigiau. Prieš kiek laiko niekaip negalėjau numesti neperskaitytos knygos, užtat šiemet tai dariau gana sėkmingai ir tuo didžiuojuosi. Pradėjau skaityti Ayn Rand “Atlas Shrugged”, bet neužbaigiau. Tiek viena, tiek kita konfliktuojančios pusės yra taip nykiai vaizduojamos, kad charakteriai siaubingai plokšti, kad perskaičius trečdalį man baigėsi kantrybė, nors idėja man pasirodė labai įdomi.

“Fifty Shades of Grey” gauna akių vartymo nominaciją

Skaitymo geografija Savo pačios nuostabai daugiausia perskaičiau švedų autorių knygų (21), toliau seka UK (12), JAV (9), Rusija (4), Kanada (3), Lietuva (2), Prancūzija (1), Bulgarija (1).

Ploniausia, berods, 87 puslapiai M.Wadensjö “Gimdymo skyrius”, o storiausia L.Tolstoj “Anna Karenina”

Ko laukiu 2013-aisiais? Naujos I.Allende knygos “Maya’s Notebook” (balandžio mėn.), naujos S.Oksanen knygos ir knygos “Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija” ekranizacijos (Režisierius Kenneth Branagh, girdėjau gandus, kad vaidins Kate Winslet).

K.Ž.G.