Knyga visiems medicininių serialų gerbėjams. Taip jau gavos, kad nusipirkau ir lietuvišką, ir anglišką knygas. Pavarčius knygyne anglišką, supratau, kad nelabai bus atsipalaidavimo skaitant ir googlinant visokius terminus, tad nusipirkau vertimą, o kadangi vertimas Jotemos leidyklos, tai patys galit įsivaizduoti, kokių ten galima rasti vertimo perliukų (na, kad ir pavyzdžiui, skaitai, jauti, kad turi būti bajeriukas, o jis papraščiausiai neišverstas – sakyčiau, skaitytojo apvaginėjimas, o kaip “abydna” turėtų būti autoriui, tai iš viso tyliu), tad nusipirkau knygą originalo kalba. Tai galima sakyti ir perskaičiau pusiau taip, pusiau taip, o galiausiai pabaigiau iš viso telefone per “Milžiną”, kur pasižymėjau įtartinas vietas, ir jei netingėsiu, vėliau sukelsiu.

Trumpai – knygą apie savo rezidentavimo patirtis parašė buvęs rezidentas. Ir kas mane labai nustebino, kad ne tik Lietuvoje rezidento darbas yra mažiau vertas už taksisto ar makdonaldo darbuotojo – Anglijoj (ir tikriausiai viso likusio pasaulio) – taip pat. Esmė maždaug – jūs ponaičiai mokotės, tad esat tiesiog pigi darbo jėga. Nuolatinis neišsimiegojimas, ilgos darbo valandos ir neriboto dydžio atsakomybė – tokia rezidento kasdienybė, jau nekalbant apie tai, kad dar kartas nuo karto reikia išlaikyti kokį nežmogiškos apimties egzaminą.

Tada jau taip susiklosto, kad nenueini į savo geriausio draugo benvakarį, o vėliau ir pirmagimio krikštynas, nedalyvauji giminės sueigose ir Kūčių vakarienėse, ir šiaip gali save laikyti laimingu žmogumi, jei spėji į savo paties vestuves ir nereikia dviejų savaičių medaus menesio viduryje dvylikai valandų būti ligoninėje.

Tokį gyvenimo būdą ir krūvį galima atlaikyti tik su tam tikra humoro ir sarkazmo doze, ypač kai daugybė pacientų turi pačių neįtikėtiniausių nusiskundimų, kišasi daiktus į visas įmanomas kūno ertmes ir šiaip neprognozuojamai (dažniausiai kvailai) elgiasi. Tai va, šiose vietose skaitytojas garantuotai gaus gero juoko dozę (jei tik bus teiktasi vertėjo būti išversta).

Šmaikšti ir juokinga knyga baigiasi visiškai rimtu tonu, paliečiamos medicinos srities politinės ir biurokratinės problemos ir skaitytojas sužino, kodėl Adamas nebedirba gydytoju. Dėl to, manyčiau, visiems gerai paskaityt tokią knygą, kad geriau suprast gydytojų kasdienybę (apie lietuvišką – Andriaus Černiausko “Pragaro ambulatorijoje”), nors, man atrodo, tiems, kam labiausiai reiktų paskaityt, labiausiai ir neskaito.

Gera knyga, nekoks vertimas, tai nežinau, kaip čia – kaip ir rekomenduoju, ir nelabai rekomenduoju vertimo.