Labai gražus viršelis ir labai gražus tekstas, tik man kažkaip labai jautriai nesurezonavo, kaip kad, pavyzdžiui, Elžbietai, knygas skaitančiai ant @juoda_lentyna. Paskaičius jos įžvalgas, iš viso tenoriu patylėti ir pasigrožėti jausmais, kuriuos knyga sukėlė, bet tuo pačiu pasijausti biški akmeniu, biškį kelmu, o gal ledo gabalu, nes viskas man buvo gražu, bet tekstas neatsirakino ir kažko man pritrūko. Lyg kokio išrišimo…
O trumputėje knygoje – šaltis, kai net trobos girgžda, kai viskas, kas turi vandens, sustoja, sušąla, net krioklys sustingsta į ledo rūmą (jei norit paganyt akis ne tik į viršelį, pagooglinkit frozen waterfall – neįtikėtini vaizdai). Tokią šaltą žiemą susitinka dvi mergaitės ir akimirksniu pajunta bendrystę, svajoja apie draugystę, kuri jų laukia ateityje, bet, deja, ne be šalčio įsikišimo, ta ateitis neįvyksta. Neįvyksta matomame pasaulyje, bet gal įvyksta tam, kur vidujai?
Linkiu paskaityti, paeksperimentuoti su savim, pasmalsauti, kaip knygą perskaitysit, kaip jums atsiskleis šis gražus tekstas. O už knygą dėkoju leidyklai Baltos lankos.
knyguziurkes.com 