Gaila, bet su John Berger man ryšio užmegzti nepavyko. Skaičiau ir graužiausi – gal per mažai susikaupiu, gal per daug fragmentuotai skaitau (priebėgomis, bet taip dažniausiai ir skaitau), kad nesimezga man ryšys ir nesidėlioja vaizdas nors tu ką. Skaitau ir maksimumas, ką aprėpiu – puslapis ar pastraipa, o vaizdo nematau. Gal šiek tiek Lisabonos ir Islingtone (nes ką tik Londone būtent ten gyvenau pora dienų), na ir tarpe lenkų buvo jauku ir pažįstama – vestuvės buvo šaunios, o kitos dalys – užvertus knygą nebeatsimenu, apie ką buvo.
Ką pasiimsiu, tai tikros vietovės, kurias pasigooglinau, nes buvo smalsu, kaip ten atrodo įspūdingo dydžio akvedukas ir keletas kitų vietų. Dar svajinga nuotaika telieka prisiminimas, kaip ir įdomi idėja – sutikti mirusius. Manau, kad toks ir liks man knygos palikimas. Gaila, nes tikėjaus daugiau.
knyguziurkes.com 
Manau čia ir negalėjo būti visiško vientisumo kaip romane:) Čia juk kaip ir ese forma. Man taip pat patiko Londonas, dar kažkaip vaisiai labai gražiai aprašyti 🙂 Labai poetiškas kūrinys
Londonas gerai, nes ką tik buvau Islingtone 🙂