Koks gražus dailininkės Urtės Kraniauskaitės viršelis! Būtent jis ir patraukė mano dėmesį. Labai gražus.
Ginos Viliūnės knyga apie ruonius ir grožinė, ir pažintinė. Sakyčiau, kaip pažintinė man ji patiko labiau nei kaip grožinė. Grožinei kažko pritrūko – gal vientisumo, gal nuoseklumo. Truputį mane erzino kaip sudėlioti veikėjų charakteriai ir motyvai – pvz., truputį paspoilinsiu – ruonių šeimynėlė – mama ir du ruoniukai – iš muziejaus paleidžiami į laisvę. Vietoj to, kad mama ruonė prižiūrėtų niekada laisvėje nebuvusius vaikus – ji plaukia nesidairydama į savo gimtąją salą. Nelabai mamiškas elgesys. Na, savaime suprantama, kad vaikai užsižiopso ir pasimeta (ir čia prasideda nuotykiai). Kaip ir nebloga tema su vaikais padiskutuoti, bet jei paklaus: “O kodėl mama nepalaukė, kodėl neprižiūrėjo savo vaikų?”
Kaip pažintinė knygutė – įdomi – daug faktų apie ruonius, yra žemėlapis, kuriame galima sekti ruoniukų kelionę, informacijos apie ruonių gydymo vietas, gražios iliustracijos, tad nekreipiant dėmesio į man užkliuvusius dalykus, bus geras skaitinys 4-6 metų pupuliukams, kam skaito mamos ir tėčiai, ir 6-9 pupuliams, kurie skaito patys.
knyguziurkes.com 
Man iliustracijos irgi fantastiškos! Istorija iš aprašymo irgi įdomi, tokių knygų lietuvių kalba trūksta, bet kiek skaičius šios autorės, labai man jos kalba kliuvo, tokia kažkokia medinė. Tikiuosi, bus kitaip.
Tikrai nėra stiprioji pusė, bet gal kaip vaikiškoj knygoj, labai nekliuvo.
Gerbiama knygų apžvalgininke, ačiū už pagyras iliustracijoms, man jos taip pat labai patinka. O jeigu vaikas jūsų paklaustų, kodėl knygoje mama ruonė nesirūpina savo vaikais, galite jam paaiškinti, kad gyvūnų pasaulyje tėvų ir vaikų santykiai skiriasi nuo žmonių. Pavyzdžiui, mamos ruonės rūpinasi savo jaunikliais tik maždaug 3-4 savaites, kol žindo. Vėliau juos palieka ir jaunikliai bando išgyventi savarankiškai. Daugumai pavyksta. Tokie gamtos dėsniai.
Linkėjimai, Gina Viliūnė
Gina, kaip įdomu! Net nepagalvojau, kad taip gali būt, na, teks prirašyt papildomą komentarą. Ačiū už jūsiškį