Detektyvai yra tokia laisvalaikio praleidimo forma, kuri alia susijusi su atsipalaidavimu. Gal tas atsipalaidavimas kiek ir įtemptas, ir gal kiek ir freakiškas, nu, vis dėlto viskas apie lavonus, kraujo balas ir taip toliau – kuo gi čia normaliam žmogui mėgautis? Kai taip pažodžiui pagavoji, tai ką, žinau, neatrodo labai sveikuoliškai. Net pasakyti, kad tiesa visada nugali (ir iš to ateina atsipalaidavimas) negali… Pavyzdžiui, kaip šitam detektyve.
Puikiai verčiasi puslapiai, greitai ir visa kita – privaloma gero detektyvo sąlyga – šioje knygoje puikiai išpildyta. Skaičiau visiškai atsipalaidavusi – turiu omeny, kad nebandžiau spėlioti, kas žudikas – kol galiausiai įpusėjusi knygą pagalvojau, kad ne tiek čia daug tų veikėjų, tad greičiausiai žudikas jau tarp jų ir būtų per daug banalu, jei tai būtų”pats blogiausias”, ar ne?
Tai va, man kažkaip truputį pritrūko motyvo. Na, jis kaip ir yra, viskas ok, bet kažkaip perskaičius liko toks neaiškumo jausmas, norėjosi, kad motyvas būtų kaip nors labiau užaštrintas, labiau išvystytas ir atskleistas, kažkas šioje vietoje nelabai. Bet šiaip žmogžudysčių laisvalaikiui – gerai.
knyguziurkes.com 
Labai taikliai 😉
Ačiū