Ši knyga man sukėlė dvejopus jausmus: #smagu, kad smagiai ir greitai skaitosi, yra visokių gražių vietų knygoje ir pats vienišius veikėjas man pasirodė visai įtikinamas, bet iš kitos pusės pati istorija ir joje atsirandatys žmonės, ir kaip su tais žmonėm mano veikėjas elgiasi – na, ne visai įtikino, ypač meilės linija.
Kur aš čia vakar nuskaičiau, ar ne kažkokiam žurnale, istoriją, apie tai, kad Onutė ruošėsi tekėti už Petro, bet, vos ne vestuvių dieną, grįžo Onutės pirmoji meilė iš kariuomenės, ir Onutė vos ne nuo altoriaus pabėgo pas pirmą meilę (pirmas blogas signalas – o ko tos meilės nelaukė?). Vestuvės suruoštos, valgių prigaminta, ką daryt? O čia iš šešėlio išlenda Onutės sesuo Elzytė ir sako Petrui, kad ji už jo tekės. Kitom akim Petras nužvelgė Elzytę, gal nieko visai ta Elzytė. Ir vedė. Ir gyveno ilgai ir laimingai, priešingai nei Onutė, apie kurios nepastovumą parodė pirmas blogas ženklas.
Juokauju žinoma, bet meilės istorijos išrišimas šitoje knygoje man pasirodė labai jau netikroviškas, nors pradžia tai tikrai žavinga. Gal ne tiek netikroviškas, kiek nepragmatiškas (kaip kad aukščiau aprašyta istorija). Ir nekaltikit manes neromantiškumu, labai jau ten daug romantikos reikia, kai nebe šešiolika (dabar visi žinos, kad kž neromantike). Aišku, reikia, bet kitokios, ane?
O šiaip mintis, kaip maži dalykai gyvenime nulemia didelius dalykus yra labai didelė tiesa. Ir man patinka tie maži dalykai. Smagiausia, kai tie maži dalykai susidėlioja ir pamatai didelį vaizdą.
Tai štai. Gera knyga atsipalaidavimui, atostogoms, šiaip lengvam vakarui. Lengvas skaitymas. Tai kai tokio norėsis – prašom ši knyga kaip tik.
knyguziurkes.com 