Gyvenimas beprotiškas, bet vis dėlto nuostabus. Jis beprotiškas, baisus, siaubingas, bet kartu nuostabus, ir aš vis dėlto manau, kad jame gera persveria tai, kas bloga, baisu. Aš tuo netgi įsitikinusi. Šiaip ar taip, mano patirtis to moko, nes svarbiausia gyvenime – žmonės, nuostabių žmonių yra kur kas daugiau negu atrodo. Vadinasi, vis dėlto gėris nugali blogį. Pažiūrėkite, kiek puikių žmonių pasitaikė mūsų kelyje. Reikia atidžiau įsižiūrėti į žmones, galbūt ne iš karto pamatysi, kad jie puikūs, reikia pavargti, kad įžiūrėtum tai, ką turi savyje žmogus. Ir galbūt tai yra takelis, vedantis į kokį nors džiaugsmą.
Labai man patiko šita knyga. Labai lengva buvo skaityti ir labai įdomu. Pirmiausia, kas ta Liliana Lungina? Liliana Lungina buvo grožinės literatūros vertėja, savo gyvenime sutikusi daug žymių žmonių, rašytojų, vertėjų, režisierių ir t.t. Taigi knygoje Liliana Lungina pasakoja apie savo gyvenimą ir visus tuos žymius žmones jos gyvenime, o daug išskirtinumo jos asmenybei priduoda tai, kad gyvenimas prasidėjo Vokietijoje, Prancūzijoje, Palestinoje, o paskui mamai patikėjus sovietinėmis pasakėlėmis – Tarybų Sąjungoje (mama patikėjo, kad galime gerai gyventi ir grįžo pas autorės tėvą). Štai kaip ji jautėsi grįžusi/atvykusi:
Man vis atrodė, kad aš esu panaši į Kajų iš pasakos Sniego karalienė: kad man trolio veidrodžio skeveldra pataikė į akį ir aš matau tai, ko kiti nemato, tai yra matau kiekvieno reiškinio dvejopumą, matau daiktus iš kitos pusės, ne taip, kaip visi- visiškai vienodai. Ir tai man kėlė didelį rūpestį. Aš maniau, kad turiu kažkokį požiūrio defektą.
Autorės pasakojimas labai nuoširdus, atviras, savotiška išpažintis, kur ji išpažįsta savo sopulius, klaidas ar kvailystes. Daug pasakoja apie santvarką, jos beprasmybę, apie žmonių nuotaikas, žiaurias sąlygas ir bandymą tokiomis sąlygomis išgyventi, apie propagandą, apie represijas, KGB verbavimą ir tardymus, bandymus išvežti rankraščius, autorių pripažinimą ar nurašymą. Atrodytų tokia sunki tamsi knyga, bet taip nėra, nes iš puslapių tiesiog sklinda autorės gaivališkumas, gyvenimo meilė, optimizmas ir kažkoks gyvenimo lengvumas – kad ir kaip buvo sunku, gyventa buvo linksmai.
… reikia turėti vilties ir tikėti, kad netgi labai blogos situacijos gali netikėtai pasikeisti visiškai priešingai ir baigtis gerai.
Knygą galima “perskaityti” ir žiūrint Olego Dormano filmą.
Ir dar jau minėtas filmas East-West, labai labai panaši tema.
knyguziurkes.com 