Lapiukas Vasaris. Sausainio kerštas

lapiukasPerskaičius knygutę pirmiausia nusprendžiau pabrauzinti ir pažiūrėti, gal bus kas nors apie autorių. Labai nustebau pamačius, kad tai visai nėra autoriaus debiutas, o kitos knygutės, bent jau viena su debesėliais, labai gražios, na, bent jau iliustracijos.

“Lapiuko Vasario” aš, tiesą pasakius, nesupratau. Knyga – personažų ir įvykių kratinys, dirbtinai sukaltas, kad kažkaip laikytųsi. Na, panašiai, kad vaikai man sakytų papasakoti istoriją, o nuvargusi pusiau miegom papasakočiau ką nors nei į tvorą, nei į mietą ir dar sugalvočiau visą tai išleisti knygute. Ir tai, įtariu, geriau gautųsi.

Nereikėtų nuvertinti vaikų, o savęs pervertinti. Vaikų literatūra nėra kažkas antrarūšio, kur galima bet kaip pateikti, vos ne nė karto kritiškai neperskaičius. Juolab kad tekstas tai trumpas, negi niekas nesiteikė prieš leidžiant perskaityti ir sukritikuoti?