Gyvenimas po gyvenimo

Štai ir padariau, ko niekada (ok, beveik niekada) nedarau – perskaičiau knygą antrą kartą, jei taip galima sakyti – pirmą kartą knygos klausiau originalo kalba, o antrą kartą skaičiau vertimą (beje, labai sklandų, aleliuja), tai beveik kaip ir gaunasi dvi skirtingos knygos, tik apie tą patį. Paskaičiau pirmąjį įrašą apie knygą ir galiu patvirtinti – tikrai taip, ši knyga turi būti skaitoma, o ne klausoma. Popieriuje knyga atsiskleidė, skaitėsi greitai ir lengvai, struktūra nevargino ir neprailgo skaityti, kaip buvo su audioknyga. Ir perskaičius popierinę – drąsiai ir labai knygą rekomenduoju.

Pagrindinė knygos veikėja Ursula vis miršta – vos gimusi arba vis užgimsta, kaip pažiūrėsi. Užgimsta ištaisyti kokios nors klaidos, kuri nuvesdavo prie mirties. Todėl Ursula pabūna visokia ir laiminga, ir nelaiminga – išbando įvairius kelius, o jų tiek daug, kad net sunku būtų išvardinti. Kaip interviu sako autorė, Ursula ir dabar kažkur praeityje gyvena, užgimsta 1910 metais ir gyvena dar vieną gyvenimą iki kol galbūt kada nors pasieks tobulybę, jei tokia įmanoma, nes ir knygoje – jei pavyksta išgelbėti brolį, tai pačios Ursulos gyvenimas pasisuka nelaiminga linkme arba, jei iš vandens praeivis ištrukia Ursulą, tai neskęsta kitas šeimos vaikas – atrodo, likimas dėlioja svarelius ant svartyklių ir tarp gero ir blogo būtinai turi būti pusiausvyra.

Autorė Kate Atknison į amžiną klausimą “apie ką knyga” atsako:

People always ask you what a book is ‘about’ and I generally make something up as I have no idea what a book is about (it’s ‘about’ itself) but if pressed I think I would say Life After Life is about being English (on reflection perhaps that’s what all my books are about). Not just the reality of being English but also what we are in our own imaginations.