Mano draugas paukštelis

paukstelis

Šitas paukštelis tikrai kitoks nei kiti paukščiai.

– Man nepatinka šito paukštelio sparnai. Aš nupieščiau kitokius, – sako manoji dailininkė.

– O kodėl paukštelio tokios kojos? – klausia staiga dideliu tapęs mano mažasis. Su juo ir skaitėme knygą, tad kas antroj eilutėj vis būdavo – “o kodėl, o kodėl, o kodėl”, tai pagalvojau, kad gal mano ką tik penkiametis dar per jaunas šitai knygai, iš kitos pusės, gal visai ne, tiesiog daug daugiau apie tekstą reikia diskutuoti ir aiškinti. Dėl kai kurių “o kodėl?” kartais tikrai tenka pasukti galvą, kad atsakytum.

O paukštelis – tai toks paukštelis, labiau mažas žmogelis. Gal dėl to jo ir sparnai kaip rankelės, ir kojos kitokios. Labai rimtas jis, gal todėl kad gimęs kosmonautikos dieną, o gal kad mėgstamiausia knyga “Mažasis princas” – kas pasakys? Nors gal ir pati knyga yra kaip “Mažasis princas” – dėl iliustracijų atrodo, kad tai knyga vaikams, nors iš tikro – tai knyga suagusiems.

Ir dar jis labai jautrus. Jam niekaip neaišku, kodėl vienaip ar kitaip elgiasi žmonės (pvz., išveža ir palieka savo augintinius miške arba “kalba ir patys nežino, ką galvoja, nes niekada nesustoja ir nepasiklauso savo minčių, kad žinotų, ką galvoja”), o ir kas galėtų jam paaiškinti? Visokios pasaulio negandos ir nesusipratimai kaupiasi ir nuo jų paukštelis tampa permatomas – tada pravirksta, o verkdamas vėl atgauna savo spalvą.

“Mano draugas paukštelis” yra labai graži, labai spalvota ir labai rimta knygelė. Kaip gražiai sako (o aš tik pritariu) Kęstutis Urba “šio kūrinio žodžiai ir spalvos skleidžia artumo poreikį, draugystės jausmą, harmonijos, arba darnos, ilgesį. O harmonija – “toks paukštis, kurio širdis ir ptotas gieda vieną giesmę””.

10 litų

10

Bandau sugalvoti, ar tikrai “10 litų” yra antroji mano skaityta komiksų knyga (pirmoji M. Satrapi “Persepolis” – jei dar neskaitei, tai būtinai paskaityk). Neskaičiuojant visokių ančiukų donaldų ir miki mauzų, tai tikrai. Vis tiek galima sugroti kokią iškilmingą tadam, nes “10 litų” yra pirmoji lietuviška komiksų. Mielai skaityčiau ir daugiau, jei tik būtų.

Apie ką yra “10 litų” istorija tikriausiai ne vienas įtaria. Įtaria, kad apie Darių ir Girėną (niekad neskiriu, kuris yra kuris) ir jų skrydį per Atlantą. Jei taip galvoji, tai pataikai tiesiai į knygos pabaigą, nes galų galiausiai, mūsų tautiniai dydvyriai knygos pabaigoje taip ir padaro – pakyla skrydžiui – o pati knyga tai yra apie Dariaus ir Girėno gyvenimą iki skrydžio.

Autorės kiek įmanoma rėmėsi šaltiniais apie lakūnų gyvenimą, o kur šaltinių nelabai tryško, tai pafantazavo, kaip galėjo būti. Man tie pafantazavimai knygoje – patys žavingiausi. Pvz., tuo pačiu metu, kai Girėnas Čikagoje vairavo taksi, šiame mieste gyveno ir mafijozas Al Kaponė, Voltas Disnėjus, Rėjus Krokas (McDonald’s įkūrėjas). Yra tikimybė, kad jie važiavo Girėno taksi, kas pasakys, kad ne? O kas tada galėjo kelionės metu įvykti? Ernestas Hemingvėjus greičiausiai važiuodamas šnekino vairuotoją, užduodamas savo garsiausią klausimą: “Kam skambina varpai?”, Al Kaponė ragino persekioti kitą automobilį ir nesidomėti lagaminu ir t.t.

Arba tam tikru laikmečiu nėra jokių duomenų apie Girėno asmeninį gyvenimą, į tai autorės: “Nėra likę liudijimų apie asmeninį gyvenimą, todėl šis visam laikui toks ir liko – privatus ir asmeninis.” Štai taip paprastai.

Šia knyga naujai pažvelgiau į tokį tirštai dramatišką reiškinį kaip Darius ir Girėnas. Už tai ir ačiū autorėms – puiki idėja. Paskaitykit, smagiai praleisit laiką, akiratį praplėsit, kitaip į šią istoriją pažiūrėsit. Tuo pačiu “adios” litui, kuriam dvi su puse dienos gyvenimo liko, pasakysit, o jei jau kitais metais skaitysit, tai ir ašarą ilgesio galėsit nubraukti.

Vienas knygos minusas – formatas. Kažkaip komiksų knygos norėtųsi mažesnio formato – tiesiog patogumo dėlei. Bet aš apie komiksus nieko nenusimanau, gal čia įprasta toks formatas? Tada tebūnie.

migle