Universitete pas turėjau tokį labai įdomų kursą, pas ne mažiau įdomų dėstytoją Arminą Lydeką. Kursas vadinosi “Tarptautinis protokolas”. Galėčiau pasakyti, kad buvo vienos naudingiausių gyvenimiškų paskaitų, nes tokie pusiau laukiniai dar pusiau tarybiniai studentai sužinojo apie stalo įrankius, taures, kokias kojines reikia dėvėti vyrams prie kostiumo ir kaip elgtis, jei staiga susitiktumėm Anglijos karalienę (deja, dar neteko). Ką labiausiai prisimenu po šių paskaitų – kaip viskas aplinkui staiga pradėjo badyti akis – nuogos gauruotos politikų blauzdos televizoriuje ir taip toliau, ir panašiai. Iš tos pačios temos teko rašyti ir kursinį darbą, kas buvo visiška tragedija, nes vienintelė knyga, kurią pavyko sužvejoti buvo rusiška, atsimenu, kaip kažką bandžiau išvartyti iš vainikų ant nežinomo kareivio kapo padėjimo ceremonijos. Kursinis darbas buvo visiška nesekmė.
Giedriaus Drukteinio knyga yra labiau ne etiketo taisyklių knyga, o pasakojimas apie etiketo istoriją – kaip ir kodėl atsirado vienas ar kitas paprotys, kokia jo kilmė ir reikšmė. Žinoma, taip linksmai ir nenuobodžiai skaitydami sužinosite ir pačias taisykles, gal taip ir įsiminti lengviau, kai žinai visokius niuansus ir istorijas. Perskaitę tikrai žinosite, kas netinkamo pavaizduota ant knygos viršelio. O pačią knygą galite lengvai perskaityti per kelis vakarus gulėdami lovoje ar per porą dienų besivoliodami Palangos pliaže, na, kai oras bus geresnis.
knyguziurkes.com 