Jei jau skaitėt vieną geriausių mano 2012 m. knygų J. Green The Fault in Our Stars, gal būtų laikas pažiūrėti ir filmą? Gal kas jau matėt? Kaip įspūdžiai? Eilinį kartą baisu žiūrėt, kad nesusigadint įspūdžio.
Jei jau skaitėt vieną geriausių mano 2012 m. knygų J. Green The Fault in Our Stars, gal būtų laikas pažiūrėti ir filmą? Gal kas jau matėt? Kaip įspūdžiai? Eilinį kartą baisu žiūrėt, kad nesusigadint įspūdžio.
Kaip gerai, kad per šias atostogas nedariau eksperimentų ir pasiėmiau atostogoms tinkamą knygą. Skaitai, perskaitai, jokių kankinimų. Nors meluoju, kankinimų, tiesa, yra, bet jie – knygoje, kaip gi kitaip gali būti trileryje – vienaip ar kitaip autorius jei ne savo veikėjus, tai skaitytojus pakankina kokia įtampa, nežinomybe ar dar kokiu nors išmislu. Prisipažinsiu, kokį trilerį jau seniai buvau skaičius, todėl buvo visai smagu paskaityti, kai puslapiai verste verčiasi. Geriausia, kai knyga tokio dienos skaitymo storio, nes būna, kad ir miegot nelabai gali nueit, kol nebaigta. O kai atostogos, galvos niekas nekvaršina – puikus laikas trileriams skaityti.
Taip juokinga, kai įvedžiau į google “įtariamasis”, kad surastų knygos viršėlį, tai išmetė visokio plauko įtariamųjų, gali pasirinkti pagal baisumą ir intelekto lygį. Iš pirmo puslapio netiko nė vienas, nes šį kartą trileryje ne šiaip koks, o labai gudrus žudikas, tik laikykitės ir spėkite, kuris ten iš jų gudresnis, o gal pats daktarėlis skaitytoją tik ir ruošiasi išdurti avelę vilko kailyje vaidindamas? Nieko daugiau nepasakosiu ir taip leidykla jau daug atskleidžia ant viršelio. Žodžiu, labai tinkama saulėtiems paplūdimiams, o dar labiau apniukusioms dienoms, kai lyja ir niekur negali eiti.