Dylan Thomas yra rašęs:
“I could never have dreamt that there were such goings-on
in the world between the covers of books,
such sandstorms and ice blasts of words,
such staggering peace, such enormous laughter,
such and so many blinding bright lights,
splashing all over the pages”
Emily Dickinson rašė
“Short, sweet escapism:
There is no Frigate like a Book
To take us Lands away
Nor any Coursers like a Page”
Skaitymo it kelionės metafora nėra labai naujoviška. Dažnai ji naudojama tarsi argumentas įkalbinti ką nors skaityti. “Tiek daug naujo sužinai. Tai nuostabus būdas nusikelti į kitus pasaulius”.
Nesiginčysiu. Pritariu.
Bet man skaitymas nėra tik kelionė kitur. Dažnai tai kelionė į save (O siaube, skamba lyg būčiau Coelho stiliaus ir savipagalbos literatūros tpfū tpfu tpfu įkvėpta), o tuo pačiu ir kelionė sau. Nes skaitymas man reiškia šiek tiek atsiriboti nuo to, kas vyksta aplinkui, pasiiimti valandą kitą niekam kitam, o vien tik sau.
Jei skaitai sau tyliai, skaitymas yra individualus, kognytivinis veiksmas.
Bet skaitymo gražumas man yra tame, kad skaitymas nebūtinai lieka tokiu. Juk skaitytas knygas galima aptarti, diskutuoti, aprašyti.
Viena vertus gali tyliai savo kamarėlėj skaityti šimtus knygų, bet jei tau to reikia yra galimybė užvertus knygą parašyti internete “Negaliu atsigauti- tokia nuostabi/blogai parašyta/keista knyga” ir tau atsilieps daugybė žmonių. Facebook grupėse, knygų klubuose, tinklaraščiuose, forumuose gali džiaugtis, piktintis, abejoti, analizuoti: “Negaliu patikėti, kad Sneipas nužudė Dumbledorą”, “Benedict Cumberbatch labai tinka vaidinti Holmsą BBC ekranizacijoj”, “Ar būtinai turėjo Richard Yates nužudyti April savo knygoj? ”
Todėl džiaugiuosi, kad K.Ž.L ir aš jau 4 metai kartu rašom šitą blogą. Šitas projektas buvo noras nukeliauti kur nors, kur dar nebuvau. Bet tuo pačiu ir žinojau tiksliai, kad noriu keliauti su K.Ž.L. ir pas K.Ž.L , kurį yra nepaprastai įdomi ir protinga draugė. Jau per stojamuosius egzaminus i gimnaziją pagalvojau, kad ji yra labai cool. Neapsirikau. Kai ji sėdėdavo per literatūros pamokas antrame suole prie lango ir kalbėdavo apie knygas iškart buvo galima pastebėti, kad ji mėgo skaityti. Ir jau tada ji tiesiai rėždavo savo nuomonę, nevyniodavo į vatą. Atsimenu kaip kliuvo Tiliui, M.Katiliškio knygos herojui, kai K.Ž.L pirmoji pradėjo diskusiją sakydama “Man tas Tilius pasirodė toks mėmė”, o mūsų mokytoja-fėja su berete palenkė galva ir šypsojosi.
Gaila, kad su K.Ž.L labai retai turim galimybę atsisėsti šalia ir paskaityti, kaip šito įrašo nuotraukoje. Bet skaitom kartu, nors ir per atstumą.
1319 įrašų.
4 metai.
Rašysim bent jau iki blogo pilnametystės, ane?
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
s v e i k i n u ! linkiu ilgų gyvavimo metų ir žinoma – gerų knygų ;}
na, ir atmintis tavo!!! as visai neatsimenu, kas ten per Tilius – meme. as irgi noreciau galvoti, kad esu visi tie dalykai, ka G. cia raso. tu pati cool, Giedre, bet taves gi cia nebutu nieko fantastisko ir buciau uztrukus dar simta metu vienatves ir vis tiek nesiryzusi blogui, is vis nelabai zinojau, kas per daiktas tas blogas, cha cha cha. del to dekinga amziams, ne tik iki pilnametystes, madam su taskuota suknele! dideliausi linkejimai blogadienio proga!
Didziausi linkejimai ir nuo manes! Jus, merginos, esat tirsiog nuostabios! Turbut niekada nebuciau pagalvojus, kad buti pavadinta ziurke galima priimti kaip komplimenta 🙂 be jusu nebuciau zinojus kalno knygu, be jusu nesedeciau su sypsena, tylomis beskaitydama jusu bloga ir taip – butinai turit rasyt bent iki pilnametystes sio nuostabaus knygu ziurkiy kampelio!
uoj, mielos, džiaugiuosi, kad jūs…, ir kad aš su jumis. būkit. 😉
Sveikinu:) Jūsų blogas – atradimas (Ačiū Agnei G.) ir įkvėpimas skaityti. Vienas iš naujametinių pažadų – daugiau pakomentuoti ir pasidalinti ir savo nuomone čia, pas jus. O dar – 2013 m. perskaityta 40 knygų – vėl gi jūs išmokote daugiau laiko skirti sau, susivynioti į šiltą pledą su puodeliu kvapnios kavos ir pasinerti į knygą. Ačiū jums!
Ačiū!
Koks siltas irasas! Aciu uz pasidalinima!
Ir sveikinima! Labiausiai su tuo laiko radimu sau:)
Puikios, puikios žiurkės. Nuoširdžiausiai sveikinu.
As jau n-taji karta isitikinau, kad skoniai su ziurkem labai skiriasi, BET… butent aistra skaitymui kaip procesui labai zavi 🙂 paskaitineju, ”pasikraunu” energijos. Sekmes gyvuoti bent iki 2060-uju (zinot kodel 😉 Ir uz naujienas aciu, ir uz vaiku literatura, uz nuosirduma.
hmm 2060? itariu pensija ateis greiciau (tada nusimato koks ziurkiu atgimimas). Anafora, kad skirias skoniai, tai man naujiena!!! ant ko labiausiai issiskyre?
Sveikinu, daug knygų neskaitau, bet labai įdomu skaityti komentarus apie Jūsų įrašus
Kaip smagu, kad Islandijoje turime min. 2 fanus 🙂