Month: December 2011

Nobelio premijos

~ knyguziurkeG ~ 3 Comments

Šiandien Alfredo Nobelio diena ir būtent šiandien įteiktos premijos.

Image
Premijos įteikiamos Stokholmo koncertų salėje.
Image
Premijas įteikia Švedijos karalius.Jo dešinėje karalienė Sivia, kairėje sosto paveldėtoja princesė Victoria
Image
A.Nobelio biustas
Image


Tomą Tranströmer sveikina Švedijos karalius
T.Tranströmer- Nobelio literatūros premijos laureatas
Laureatai

Claudia Steiman siunčia bučinį savo vyrui Ralp Steinman, kuris mirė trys dienos iki Nobelio medicinos premijos paskelbimo. Ji vyro vardu paėmė medalį ir diplomą. (Apsiverkiau)

T.Transtromer Nobelio vakarienės metu. Šalia jo sėdi jo žmona Monica. Pagal etiketą žmona ir vyras vienas šalia kito per Nobelio vakarienę nesėdi, bet kadangi T.Transtromer po 1990 metais patirto insulto labai sunkiai kalba, tai jo žmona sėdi šalia

  • Jau esu pasigyrusi, bet dar kartą giriuosi, jog 1999aisiais man teko stebėti premijų įteikimo ceremoniją. Ilga vakarinė suknelė, raudonas kilimas, įžymybės… Kaip sapne
  • Visos gėlės, kuriomis puošiamos salės yra skaridinamos iš San Remo. Šiemet iš ten pristatyta 30.000 gėlių ir dar, 15.000 žalumynų šakelių.
  • Vienas žurnalistas 12 metų iš eilės premijos paskelbimo dieną stovėjo prie T.Tranströmer durų, nes tikėjo, jog būtent jis kada nors gaus Nobelio literatūros premiją. Žurnalistui šiemet galiausiai pasisekė.
  • Meniu:

Lobster with pickled winter vegetables and Jerusalem artichoke purée

Guinea hen with porcini mushrooms and lingonberries,poached pearl onions with parsley roots and velouté sauce

Mandarin and white chocolate mousse on a cinnamon-spiced cake with raspberry marmelade and fresh raspberries

  • Po vakarienės prasideda šokiai, kuriuose karališkoji šeima nedalyvauja
  • Vietoj T.Tranströmer padėkos kalbą sakė jo žmona Monica. (Pamatyti ir išgirsti galima čia)

K.Ž.G

Nuotraukos iš čia

Šimto metų istorija

~ kzL ~ Leave a comment

 daug ką paaiškina iki šiol skaitytose Herbjorg Wassmo knygose  – Dinos santykius su vyrais, Toros patėvį. Perskaičiau greitai – išimtinai skyriau visus įmanomus vakarus skaitymui, o ne kitokiems darbams. Turėjau gerą paskatą – knygą pasiskolinau, visada noriu kuo greičiau gražinti.

Wassmiška knyga, gerai skaitėsi, įdomi, geriausia pamoka apie Norvegijos istoriją žmogiškuoju lygiu – kaip ta istorija gyvena mažų neistorinių žmonių gyvenimuose. Na, ir žinoma, šiaurės moterys, šiaurietiški jausmai, nepasakymai, nutylėjimai. Knygoje autorė šokinėdama nuo vienos prie kitos papasakoja prosenelės Saros Suzanės, senelės Elidos, mamos Jordisės ir gabaliuką savo gyvenimo.

Kaip sakiau, įdomu buvo skaityti, bet vis tiek nė viena kita knyga man nebeprilygta “Dinos knygai”. Kažkaip nebeuždega  manęs, bet, aišku, privaloma knyga Wassmo mylėtojams.