Šiandienos (lapkričio 30) Labame ryte dalyvavo Violeta Palčinskaitė ir K.Urba. Apie tai, kaip poetė pamiršo pirmąją muzikos kūrinio natą.
Žiūrėkite www.lrt.lt archyve nuo 8.12 minutės.
Šiandienos (lapkričio 30) Labame ryte dalyvavo Violeta Palčinskaitė ir K.Urba. Apie tai, kaip poetė pamiršo pirmąją muzikos kūrinio natą.
Žiūrėkite www.lrt.lt archyve nuo 8.12 minutės.
Ko tik nesugalvoja gerbėjai. Pavyzdžiui, taip nubučiuoti mirusio rašytojo antkapį, kad prireikia jį uždengiti stiklo sarkofagu kaip kokią miegančiąją gražuolę. Daugiau detalių čia.
Nežinau, ką parašyti apie šitą knygą. Tikrai. Va jau paėmiau vieną alia aprašymą ir ištryniau. Manau, kalčiausias čia tas mano epizodinis skaitymas, kai gan ilgam tenka atidėti knygą į šoną. O nežinau, ką rašyti, tikriausiai dėl visokiausių besimaišančių jausmų, kuriuos sukelia ši knyga. Žinau, kad sunkiai sekasi su angliškom knygom, kur nutylėjimai, pasakojimai per detales… Na, nutyli, o aš ir sunku, galvą, ar aš čia teisingai viską supratau, gal iš viso ten jokio nutylejimo nebuvo. Bet knyga patraukli, nors gal vietomis perlenkta su visais įmanomais blogais dalykais, galinčiais atsitikti vienam žmogui, bet gal taip būna? Tikriausiai būna? Tik negalvok, kad knyga verkšlenanti, siaubingai liūdna ir sunki, na, taip nėra. Daug kas įvelkama į humorą, juk tokie rūbai geriausiai tinka ne visai linksmiems dalykams papasakoti.
Autorės stilius toks,sakyčiau,žavingas, man tokios knygos patinka, galėčiau sakyti, kad kažkiek panašus man į Nicole Krauss, kaip kad su ja būna, kad skaitai, nors ir ne visai patinka pats pasakojimas, bet stilius užliūliuoja ir tiesiog mėgaujiesi skaitymu, žodžių srove.
Apie ką knyga? Apie Elly. Apie ją, kaip seserį, kaip draugę, kaip dukrą. Apie šeimą, apie Gechwister – toks geras vokiškas žodis, reiškiantis brolius ir seseris. Apie tai, kaip broliai ir seserys yra tavo vaikystės atsiminimų saugotojai – “The witness of my soul, my shadow in childhood, when dreams were attainable for all. When sweets were a penny and god was a rabbit.”
O kodėl triušis tapo dievu?
“If this God couldn’t love me,then it was clear I’d need to find another one that could.”
Ne šedevras, bet nebloga debiutinė knyga. Rekomenduoju, ypač, jei patiko Nicole Krauss. Jei nepatiko, vis tiek rekomenduoju 🙂
Vakar buvau kine ir žiūrėjau Twilight serijos ketvirtą filmą “Breaking Dawn”. (“Ojėtus. Kodėl ji tuos filmus žiūri ir kodėl ji tas knygas skaito? “)
Nei ketvirtas filmas nei ketvirta knyga nėra stipriausi. Pirmąsias dalis labai smagiai suvalgiau, o skaitydama paskutinę tai akimis varčiau, bet, vistiek, žinoma, skaičiau, nes Twilight man yra kaip liga. Ir nors siaubingai erzino Kristen Stewart vaidyba, vistiek džiaugiuosi pamačiusi filmą.
Gavau dozę to, ko norėjau- 3 valandos iš namų su saldainiais, popcornu ir nesudėtingu filmu, kuriame buvo kur akis paganyti. Pavyzdžiui į Bellos vestuvinę suknelę, kurią sukūrė Carolina Herrera.
Bet… Vestuvių scenoje šmėkštelėjo pažįstamas veidas… Twilight knygų autorė Stephanie Meyer- tarp svečių
S.Meyer ne pirmą kartą atsiduria Twilight filme, ją dar buvo galima pamatyti pirmojoje dalyje.
Kuriame filme norėtum suvaidinti vaidmenį? Aš tai mielai bučiau vaidinusi kurioje nors “Harry Potter dalyje” (įsivaizduojat, su kokia pagarba į mane žiūrėtų mano vaikai ir anūkai?) ir Kapur režisuotoj “Elžbietoje”. Ir kokią nors praeivę su taškuota suknele ir berete filme “Amelija iš Monmartro”.
K.Ž.G
Šiandien Google lenkia galvą prieš mokslinės fantastikos rašytoją Stanislov’ą Lem’ą. Žinojai tokį? O gal skaitei?
Stojantiesiems į A.Zuoko naują sąjungą bus privaloma perskaityti penkias knygas:
Lietuvos Konstituciją, Vytauto Kavolio „Lietuviškas liberalizmas“, Holgerio Lahayne „Liberalizmas ir krikščionybės“, Emile Faguet „Nekompetencijos kultas“ ir deklaracijų rinkinį „Pasaulinė etika ir pasaulinė atsakomybė“.
Įdomu būtų sužinoti to privalomo skaitymo motyvaciją itaip pat įdomu būtų žinoti, kas ir kodėl tai nusprendė.
Hmmm…kokias knygas aš liepčiau skaityti, jei įsteigčiau savo partiją? O kokias knygas lieptum tu skaityti, jei įsteigtum savąją?
Nepartinė K.Ž.G
Šiandien knygyne pamačiau, kad šitą knygelę jau turime ir lietuviškai.
Vien iš pavadinimo matosi, kad vertimas yra gražiai sušvelnintas, o mėnuliukas pavadinime neslepai to, ką slepia originaliame variante. Dar vienas neišverčiamumo pavyzdys, ane?
Pagalvojau, kad žmonės gali ir išsidurti kalėdoms nupirkdami vaikams lopšinės knygutę. Žodžiu, bukite atidūs su tom dovanom, o aš siūlau parašyti komentaruose, kaip (ne)košmariškai jums sekasi migdyti savo palikuonis ir už tai gauti originalią knygutės versiją, įskaitytą Samuel L. Jackson. Ypatingai rekomenduoju komentaruose dalyvauti Giedrei 🙂 Rašykit iki trečiadienio vakaro.
Skaitau J.Franzen “The Corrections”. Dar tik kokį penktadalį perskaičiau, bet jau galiu pasakyt, kad patinka. Ot gera amerikietiška satyra!
Ir lietuviška satyra, nes rašo ir apie Lietuvą.
Nors, aišku, kai knyga pasirodė dalis lietuvių pasipiktino ir net Lietuvos ambasadoriui pasirodė būtina parašyti autoriui laišką. Susijaudino, nes knygoje parodytas iškreiptas Lietuvos vaizdas, o tai reiškia ‘‘unintended harmful consequences in the perceptions your readers will take away from the book.” O generalinis konsulas, susijaudinęs, nes knygoje parašyta, jog iš bado valgome Lietuvoje arklieną, pareiškė, jog ”In Vilnius, you can get much better food than in New York”.
Štai pavyzdžiui vienas knygos veikėjas -vicepremjeras Gitanas Micevičius- priklauso VIPPPAKJRIINBP17 partijai. Spėsit, ką reiškia pavadinimas? VIPPPAKJRIINPB17: “the One True Party Unswervingly Dedicated to the Revanchist Ideals of Kazimieras Jaramaitis and the “Independent” Plebisicite of April Seventeen.”
O dabar pabandykit paneigti, kad knygoje vaizduojama iškreipta Lietuva. Mano akimis žiūrint čia jau kone realizmas su tuo partijos pavadinimu 😀
Skaitau toliau
K.Ž.G.
2011 m. lapkričio 16 d. LTV Labame ryte – interviu su K. Sabaliauskaite. Žiūrėkite nuo 8:10 archyve.
Vakar buvau ekskursijoje pagal Silva Rerum pirmąją dalį. Buvo šalta, brr… ir smagu 🙂 Labai gaila, kad nebuvo giedro dangaus, tai ir reportažas mano toks pilkas pilkas negražiai rudeninis (gražiai rudeniniai būna spalvoti). Ką galėčiau pasakyti- mano įsivaizduojamas knygos veiksmas gal daugiau vyko Domininkonų gatvėj, giliau mieste, o iš tikro knygoje – vis miesto pakraščiais (tuometinio), ir, žinoma, ten, išnykusiam Vilniuj prie senosios Vilnelės vagos, įvairiausių miesto vartų. Kur tavo mintys keliavo, kai skaitei knygą?
Alfonsas Andriuškevičius. „Vėlyvieji tekstai“ | |
Romualdas Granauskas. „Trys vienatvės“ | |
Sigitas Parulskis. „Prieš mirtį norisi švelnaus“ | |
Undinė Radzevičiūtė. „Baden Badeno nebus“ | |
Kristina Sabaliauskaitė. „Silva Rerum II“ |
Paaugliams:
Gintarė Adomaitytė. „Paklydusi pasaka“ | |
Akvilina Cicėnaitė. „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“ | |
Gendrutis Morkūnas. „Iš nuomšiko gyvenimo“ |
Špokučiams:
Kęstutis Kasparavičius. „Mažoji žiema“ | |
Vytautas V. Landsbergis. „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ | |
Violeta Palčinskaitė. „Muzika troliui“ |
Neperskaičius balsuoti draudžiama čia.