Ir aš perskaičiau “Čilės noktiurną”.

Nesuprantu, gal aš ne taip skaičiau, gal tiesiog netinkamas laikas ją skaityti buvo, bet… jokio įspūdžio man nepaliko. Pirmąją knygos pusę “nusimučyjau”, niekaip manęs ji neužkabino (lygiai tą patį sako ir draugė KŽL), skaičiau prisiversdama net kelias dienas (tikėjausi, kad įsivažiuosiu), bet knygoje tik 150 puslapių, tai kai įsivažiavau (maždaug toje romano vietoje, kur kalbama apie Maria Canales), ji ir baigėsi.

Ant viršelio buvo parašyta “„Čilės noktiurnas – vienas iš rečiausių ir autentiškų stebuklų: šiuolaikinis romanas, kuriam lemta užimti savo vietą pasaulio literatūroje.“ Susan Sontag”, bet aš po šitais žodžiais nepasirašysiu.

Bet apie knygą labai teigiamai atsiliepia Maištinga siela, gražiai apie ją parašyta rašyk.lt.  O Rasa Gečaitė “Atgimime” rašo, jog “Dėl tokių knygų vertėjo išrasti spausdinimo mašinas.”

K.Ž.G