Na ir pabyrėjo gražių knygų vaikams. Kalėdos artėja. Labai smagu, kad daugelis tų knygų pagaliau! pagaliau! yra lietuvių autorių ir lietuvių dailininkų. Ir dar labai gražios, kokybiškos ir prasmingos. Ir tekstai neturi nieko bendro su šituo neįmanomu skaityti tekstu.

Meškių istorijų tekstai tokie subtilūs kaip ir nuostabieji meškiai iliustracijose. Štai istorijoje apie lubinų labirintą (įsivaizduojat gražiausios spalvos labirintą) meškiui patinka ryšėti rausvą kaspiną, kuris visiems labai kliūva, nes meškiams gi reikia ryšėti žalią, rudą arba melsvą kaspiną, bet jokiais būdais ne rausvą. Ką daryti meškiui, kuriam kitokios spalvos nei tinka, nei patinka? Jei su kitos spalvos kaspinu jį apima liūdesys ar nerimas? Istorijoje apie puodynę meškiams mokykloje reikia išdaiginti sėklelę, tačiau Bendžio puodynėje niekas neišdygsta ir jis liūdnas keliauja su tuščia puodyne į mokyklą. O gal be reikalo meškis liūdi, gal tokia ir buvo mokytojo idėja, kad niekas neturi išdygti? Tai kaip tada kitiems meškiams išdygo?

Tokios istorijos, kurias skaitant galima padiskutuoti su mažuoju klausytoju įvairiomis subtiliai paslėptomis temomis, kad istorija neliktų vien tik tekstas ir gražūs paveikslėliai. O ar žinojai, kad daugelis šių meškių tikrai egzistuoja? Na, gal nebūtinai tiesiai iš iliustracijų, bet jų broliai ir sesės tai tikrai. Štai čia.