Tag: M.Thompson

Speaking of Boys

~ kzL ~ 2 Comments

boys

Raising Cain berniukų mamoms ir tėčiams reikia turėti prie lovos ir nuolatos skaityti. Neiškenčiau ir nusipirkau dar vieną to paties autoriaus knygą. Nepasakyčiau, kad sužinojau labai daug naujienų, tačiau daug dalykų tikrai priminė – kaip suprasti berniukus, kaip elgtis, kaip reaguoti. Visokiais atvejais – kai jaučiate, kad tolsta jūsų štai prieš mėnesį dar buvęs jaukus ir meilus nuolatos besiglostęs berniūkštis, kai mušasi su broliu arba tyčiojasi iš paauglės sesers, kai tėčiui depresija, kai pagavote rūkant, jei įtariate, kad sūnus homoseksualus, jei radote prezervatyvų, jei problemos su mokykla ir dar koks šimtas reikalų.

Knyga dialogo forma – klausimas iš susirūpinusios mamos ar tėčio, o tada autoriaus atsakymas. “Raising Cain” nepermuša, tačiau praktiškai labai naudinga, lengviau atpažinti ir pritaikyti situacijas. Net jei tavo berniukas dar visai mažas – geriau būti visaip pasiruošus. Įdomu, kad dažname patarime autorius sako maždaug taip: “Na, jei norite visisškai sugadinti savo santykius su sūnumi, tai elgitės taip, tačiau, jei norite santykius išaikyti…” Čia jau prasideda aukštoji matematika. Kartais ir santykiuose kaip matematikoje galima pritaikyti kokią nors formulę, pvz.:

All boys need from their mother is the mother’s calm acceptance that they are growing into men.

Raising Cain. Protecting the Emotional Life of Boys

~ kzL ~ 7 Comments

raising

Šitos knygos nevadinsiu metų knyga, nes ji yra viso gyvenimo knyga ir turėtų būti privaloma perskaityti visiems, kas turi reikalų su berniukais. Kaip ant knygos sako The Washington Post: “Brilliant… required reading for anyone raising – or educating – a boy.” Ir kaip dažnai visokie užrašai ant knygų viršelių būna visiški pliurpalai, tai šis yra grynų gryniausia tiesa.

Knyga mano rankose atsidūrė rekomendavus mano pusseserei, auginančiai du žavingus berniukus. Pati auginu vieną, ne mažiau žavingą, ir, prisipažinsiu, kartas nuo karto atsiduriu visiškoj aklavietėj, nes nei beišmanau, kaip su tuo savo berniuku tvarkytis, nei suprantu, kas jo galvoje dedasi. Tai perkaičiusi šią knygą, galima sakyti, patyriau nušvitimą. Garbės žodis. Aš pati nelabai tikiu visokiais nušvitimais, kaip ir skambiais žodžiais ant knygų viršelių, bet šios knygos žodžiai pataikė tiesiai, kur reikia – ir į protą, ir į širdį, gavosi cheminė reakcija ir užsidegė lemputė mano galvoje.

Ir kas ten tokio stebuklingo? Man tas stebuklas yra labai aiškiai, labai nenuobodžiai (!) ir labai suprantamai paaiškintas berniuko emocinis pasaulis, leista pažiūrėti jo akimis, kaip viskas atrodo, kaip jaučiasi ir kodėl išprovokuoja vienokį ar kitokį elgesį. Su daugybe dialogų, pavyzdžių ir paaiškinimų.

Niekam ne naujiena, kad mūsų kultūroje berniuko emocinis pasaulis yra supaprastintas iki dviejų trijų emocijų, dažniausiai – pykčio ir džiaugsmo, berniukai (dėl įsitvirtinusios mačizmo, kietumo kultūros, na, žinote, vyrai neverkia ir t.t.) tiesiog neišmokomi atpažinti kitų emocijų ir pasimatę patys nuo savęs visas kitokias, dažniausiai neigiamas emocijas, išreiškia viena tų, kurią gerai pažįsta, ir, savaime suprantama, ta gerai pažįstama emocija yra pyktis, agresija. O iš tikro turėtų būti liūdesys, sumišimas, skausmas, pasimetimas, nesaugumas. Dėl šio nesupratimo, berniukai gauna “piktų”, “agresyvių” vaikų etiketes ir yra nurašomi, įvardijami kaip nepatogūs, izoliuojami, kad netrukdytų, kai iš tikro, piktumas ir agresija yra ženklas, kad vaikui reikia padėti, kad vyksta kažkas, ko jis pats greičiausiai nesupranta.

Knygoje nagrinėjami berniuko ir tėvo, berniuko ir mamos santykiai, ko, kuriuo augimo laikotarpiu berniukui iš tų santykių reikia, alkoholis, narkotikai, santykiai su mergaitėmis, seksualinis gyvenimas ir t.t. Labai sunku čia trumpai viską suvardinti, dėl to labai labai rekomenduoju.