Tag: H.Fielding

Bridget Jones po daug metų

~ knyguziurkeG ~ Leave a comment

Kai aš susitinku su savo sese (su gimtadieniu, mano A!), su K.Ž.L ar su savo drauge Jurga (baigiu nusibaigti iš ilgesio, kiek metų mes nesimatėm?) nesijaučia, kad ilgai nebuvom susitikusios. Tiesiog pradedam kalbėtis taip lyg niekur nieko. Nepuolam atsiprašinėti “Tu nepyk, kas neatrašiau, nepaskambinau ir t.t.”, nesiteisinam, tiesiog taip jau yra, Bridget-Jones-Mad-about-The-Boy.pngkad suprantam viena kitą.

Neseniai sustikau dar vieną seną draugę-Bridget Jones (kiek metų nesimatėm, “Bridže”?). Kai susitikom pirmą kartą, jai buvo 32, šiandien jai 51. Pirmiausia abi kartu pabliovėm, nes Markas Darsis mirė prieš penkis metus Darfure, po to suguldėm vaikus ir išgėrėm šiek tiek per daug vyno.

Jei rimtai, tai išgirdusi apie Marko Darcy mirtį per knygos pristatymą per Tv net buvau apsisprendusi neskaityti trečiosios H.Fielding knygos”Bridget Jones. Mad about a Boy”.
“Ką ta Helen Fielding sau leidžia? Kaip galima taip padaryti Markui? Jei bus trečias filmas, tai Colin Firth nebevaidins juk..” Na, žodžiu, labai “logiški” pokalbiai mano galvoje vyko.
Bet ar galima nenorėti susitikti su Bridget? ” Ką ji dabar daro? Kaip ji viena susitvarko su vaikais? Ar susitinka ji kada Danielį? Ar ji laiminga?”

Galiu pasakyti, kad Bridget nelabai pasikeitusi. Ji vis dar skaičiuoja kalorijas, rašo dienoraštį, nervinasi dėl raukšlių  , bet dabar dar ir  bando sukurti harmoniją ir idilę namuose, kur auga du maži vaikai. Praėjo penki metai be Marko, ir Bridget atėjo laikas vėl leistis į pasimatymų džiungles. Tik… pasaulis per tą laiką pasikeitė. Dabar egzistuoja Facebook, SMS, Twitter. Ką ir kaip greitai reikia atsakyti į SMS? Ką galima, o ko negalima rašyti Twitteryje?

Juokiausi, atpažinau savo pačios bandymus palaikyti tvarką namuose, atpažinau savo galvoje egzistuojančią idilę, kai visa šeima ramiai valgo vakarienę, kai niekas nepabėga nuo stalo žiūrėti “Shaun the Sheep”, kai visi sėdi ramiai ir kalbasi, vietoj to, kad vykdytų kone Jungtinių Tautų lygio derybas “Dar tris kukulius, ir vieną mooorką.  Atsisakai morkos? Tada minimum keturis kukulius. Ir dar šaukštą bulvių košės. Šaukštą. Ne arbatinį šaukštelį, o šaukštą“.

Ta naujoji Bridget Jones pusė- mama- prideda knygai šiek tiek rimtumo ir kompensuoja kai kuriuos “perspaudimus” ir  primityviai komiškas scenas. Jei tai būtų kokia nors kita knyga, ko gero, būčiau griežtesnė ir mažiau atleidžianti. Dabar gi kone ignoruoju tas silnąsias vietas, susikoncentruoju ties tomis juokingomis situacijomis ir sąmojingais dialogais.
Jei tai būtų kokia nors kitą knyga turbūt rašyčiau griežčiau, bet neigiamai kalbėti apie drauges viešai nenoriu. Juo labiau, kad ir šitoj knygoj H.Fielding išlaikė šilumą, ironiją ir juokiasi iš mūsų nesėkmingų bandymų gyventi idealiuose namuose, turėti idealius vaikus, gyventi idealioje meilėje , visada idealiai atrodyti ir ideliai nesuvalgyti nė vienos kalorijos daugiau nei reikia.

Dabar po to, kai chick-lit (nekenčiu šito pavadinimo) žanras išsiplėtė, Bridget Jones gal ir neatrodo tokia revoliucinga herojė, kaip tada, kai išėjo pirmoji knyga. Bet noriu priminti, kad Bridžė buvo, ko gero, viena pirmųjų tų herojų, kurios atvirai parodė, kaip mums nepavyksta pasiekti tų idealių standartų. Bridget Jones parodė, kad nėra baisu, kad kažkas nepasiseka, kad pažadai duoti sau lieka neįvykdyti, kad nieko baisaus, jei nesi nežemiška kone ore sklendanti deivė, nieko tokio, jei kartais “susidirbi”, jei korsetas, į kurį įsispraudi susisuka, jei išgeri per daug vyno ir dainuoji “all by myself”. tumblr_mnun0snmoj1qzdfclo1_500
K.Ž.G

Bridget Jones’s diary

~ kzL ~ 1 Comment

 Oho, pasirodo Bridget savo eilės laukė lygiai dešimt metų!!! 2001 m. gavau knygą dovanų nuo Martos. Ir vienintelė mintis, kuri man dabar lenda į galvą yra – vajei, kaip bėga laikas – neįtikėtina, kaip taip galima laukti savo eilės dešimt metų. Baisu. Tai kiek man dabar metų? Vienintelė paguoda, kad su kiekvienu gimtadieniu pensija ir nepertraukiamas knygų skaitymas vis arčiau ( nors nuo kiekvieno Seimo prisilietimo prie pensijos temos – vis toliau).

O skaičiau visai ne dovanotą versiją, o verstą. Labai jau čia bloge prigyrė visi Rasos Drazdauskienės vertimą, todėl į biblioteką nuėjusi TIK grąžinti knygą, tarp visų kitų žadėtų neimti prigriebiau po ranka pasitaikiusią Bridget. Nes norėjau ko nors lengvo, chi chi, atsipūtusio ir t.t. Tai taip ir skaičiau – ir lietuviškai, ir angliškai, nes vis norėjosi pasižiūrėti, kaip vertėja sukosi versldama visokius saldžius žodelius.

O apie knygą ką čia ir berašysi – nuoširdybių nuoširdybė. Tikriausiai čia ir yra visas knygos žavesys. Kadangi esu mačiusi filmą, tai, žinoma, knygoje veikė Rene Z (nežinau, kaip ten rašosi jos pavardė) ir viską laiką galvojau, kad ir knyga, ir filmas yra šaunūs, linksmi. Todėl rekomenduoju skaityti pavargus nuo rimtos rašliavos (įsijungus atsipalaidavimo ir kvailiojimo mygtuką) beviltiškai apkuistuose namuose, kai niekur negalite išeiti, nes nebeturite švarių rūbų, bet dar turite jėgų išsiplauti vieną taurę vynui ar vietos pilve plytai šokolado.

– Kiek kalorių galima suvalgyti laikantis dietos? – paklausė jis.

– Apie tūkstantį. Na, asmeniškai aš dažniausiai taikausi į tūkstantį, bet iš tikrųjų suvalgau pusantro,- pasakiau ir dar nebaigusi suvokiau, jog yra ne visai taip.

– Tūkstantį? – apstulbęs paklausė Tomas. – Bet aš maniau, kad reikia dviejų tūkstančių vien gyvybe palaikyti.

Išsižiojusi spoksojau į jį. Suvokiau, tiek metų laikiausi dietos, kad iš mano sąmonės absoliučiai išnyko mintis, jog kalorijos reikalingos gyvybei palaikyti. Pasiekiau tokią stadiją, kai manau, akd mitybos idealas yra iš vis nieko nevalgyti, o žmonės valgo tik todėl, kad yra godūs ir negali susitaikyti, antraip atkakliai laikytūsi dietos.

|dietos rekordininkė|

Pasakos ir pletkai

~ knyguziurkeG ~ 11 Comments

Jau anksčiau rašėme, kad šių metų premiją A.Lindgren atminimui laimėjo Kitty Crowther.Birželio pirmąją jai apdovanojimas pagaliau bus įteiktas.

Šiaip tai kasmet apdovanojimą įteikia sosto paveldėtoja (jaučiuosi lyg pasaką sekčiau) princesė Victoria. Bet kadangi ji šiemet labai užsiėmusi savo vestuvių planavimu (tikėkimės kad gyvens ilgai ir laimingai), tad apdovanojimą vietoj jos įteiks jos sesė princesė Madeleine. Ta pati Madeleine, apie kurią rašė turbūt visi laikraščiai, nes ji prieš savaitę nutraukė savo sužadėtuves dėl sužadėtinio neištikimybės (o čia tai jau visai nepasaka).

Savipagalbos knygų niekam iš principo nerekomenduoju, tad vietoj jų princesei pasiūlyčiau paskaityti H.Fielding “Bridget Jones dienoraštį” tam kad šiek tiek pasijuoktų, tam, kad patikėtų, jog kiauliškai besielgiantiems teks sumokėti už savo poelgius, ir tam, kad neprarastų vilties, jog kada nors susitiks tą savo vienintelį.

K.Ž.G