- Knyga “Pamirštos ir nežinomos princesės” (Ačiū KŽL už šita padovanotą gražią knygą)
K.Ž.G
Advento penkta diena arba princai ir princesės
Apšerkšniję mūsų žiemos….
Pamenate, kaip jauku buvo vaikystėje, kai dar per miegus girdedavai, kaip kiemsargiai medinėmis “ližėmis” su metaliniu apkaustu nukasinėdavo sniegą tiesiai po langais?
Dabar gi išgirdusi tą brūžavimą pirmiausia apsidžiaugiu, o po to prisimenu, kad čia ne joks kiemsargis nukasinėja sniegą, o tiesiog kaimynai. O tai reiškia, jog ir man reikės apsirengti ir pasiimti sniego kastuvą į rankas ir nukasinėti privažiavimą prie namo. Ir taip jau kažkelinta savaitė čia. Laikraščiai jau pradėjo pranešinėti apie nuo sniego svorio įgiūvančius stogus, o aš stumdama vežimą per prastai nukastus šaligatvius ir gatves garsiai keikiuosi.
Bet užtat turim namuose tokią tradiciją, jog jei sėdim užsnigti namuose sekmadieniais visi susėdam bibliotekoj, užsidegam židinį ir skaitom knygas.
Aš šiandien pradėjau dar kartą skaityti (anksčiau tiesiog atidėjau į šalį) Audrey Niffenegger knygą “Keliautojo laiku žmona”
Ir dar skaičiau vakarykščiame laikraščio priede “Knygų šeštadienis” keturių puslapių interviu su Mario Vargas LLoso
Mažiausias šeimos narys jau turbūt kokį keturi šimtai penktą kartą “skaitė” R.Scarry knygą
O kai kas grojo pianinu kalėdines dainas iš vaikiškos dainų knygelės
O kaip, ką ir kur skaitot jūs per šitus šalčius? Jei atsiųsit nuotraukas, parodysim jas visiems mūsų bloge
K.Ž.G
Knygų kelionės po lentynas
Puslapyje knygumainai.lt perskaičiau K.Sabaliauskaitės pagalvojimą apie knygų mainus.
“Man nepatinka keistis knygomis. Nemėgstu net ir skolinti knygų, nes man nemalonu, kai jos sugrįžta atgal nučiupinėtos, nulankstytais kampučiais, irstančiu įrišimu, ar, neduok dieve, – su maisto dėmelėmis. Galbūt todėl, kad esu užaugusi su didžiule (ir vis dar besiplečiančia) mūsų namų biblioteka, kurioje gausu buvo ne tik mano tėvų knygų bet ir išsaugoti seneliams ir proseneliams priklausę tomai. Nė neįsivaizduoju, kad galėčiau su kuo nors keistis šiomis savo brangenybėmis ar kam nors net laikinai skolinti nuostabias mamos vaikystės knygas su Gustavo Dore graviūromis, kvapą gniaužiančiai iliustruotus pirmuosius Haufo ir Brolių Grimų leidimus lietuvių kalba, “Tris muškietininkus” ar “Guliverio keliones”. O kur dar nuostabūs meno albumai, pamėgtų autorių kūriniai, kurių net vertimus kolekcionuoju? Tai mano didžiausias turtas ir pasididžiavimas, kurį norėsiu perduoti ateinančioms šeimos kartoms. Juolab, kad meilė knygai giliai įsišaknijusi mūsų giminėje. Negaliu net įsivaizduoti, kad užsimanyčiau mainytis visomis šiomis knygomis. Jos man – neįkainojamos.
Tad manau, kad noriai išmainome tik tuos dalykus, kurių paprasčiausiai nevertiname, jie mums nemieli ir nereikalingi. Žinoma, jei finansiškai tikrai sunku – yra bibliotekos. Visiems kitiems, kurie nemiršta iš bado, norėčiau pasakyti, kad knygos yra vienas tų dalykų, kuriems nedera gailėti pinigų. Tai – ne tik prestižas, bet ir tam tikra minimali, simbolinė parama jas parašiusiam autoriui, kad jis toliau galėtų kurti. Mes viešai labai mėgstame garsiai kalbėti apie patriotizmą, apie meilę lietuvių kalbai ir siekį ją išsaugoti. Tad elementari patriotizmo forma būtų nepagailėti dvidešimties ar trisdešimties litų už lietuvių literatūros kūrinį ir taip paremti mūsų kalbą, kultūrą ir jos kūrėjus, kurie šiais laikais gyvena itin sunkiai.
Todėl diskusijas apie perskaitytas knygas sveikinu, bet tikrai nenorėčiau, kad jūsų portale nuolatos mainoma vis mirgėtų “Silva rerum”. Tai reikštų tik viena – kad ji neužgavo skaitytojų sielos stygų, kad jie niekada nenorės po kurio laiko grįžti prie romano, kad laiko jį menkaverčiu ir nenori jo išsaugoti savo namų bibliotekoje, sau ir savo vaikams. Ir jokio “antro gyvenimo”, mano nuomone, tokie mainai knygai nesuteikia. Tikri bibliofilai knygomis nesimaino”, – svetainei www.knygumainai.lt sako Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė, rašytoja, žurnalistė ir mokslininkė Kristina Sabaliauskaitė .
Aš skolinu ir skolinuosi, bet knygą, kuri patiko, visada noriu turėti kur nors po ranka, savo namuose. O dabar tai labiausiai norėčiau pastovėti prie K.Sabaliauskaitės knygų lentynos. Nors ir prie savo lentynų baisiai mėgstu pastovėti 🙂
|prie lentynų|
Pavadinimai: Sala
Pasirodo, žodis “sala” pavadinime daug dažniau, nei “jūra”, na, ir žinoma viskas labai labai paslaptinga. Beveik sala=paslaptis. O “sala” šovė į galvą, nes greitu laiku turiu perskaittyti vieną skolintą “Salą”, o kita vis man bibliotekoje pakliūna po ranka ir vis sakau, na gerai, kitą kartą tikrai šitą paimsiu. Taigi, kokios salos šį kartą neįtraukiau?
KŽL
Pasidaryk knygą pats
Tiesiam raudoną kilimą, nes…
rytoj į Stokholmą atskrenda Nobelio literatūros premijos laureatas Mario Vargas LLosa. Laureatai jau po truputį pradeda rinktis, kadangi – Nobelio diena (premijų įteikimo diena) – gruodžio 
10oji jau visai arti.
Apdovanojimų ceremoniją bus galima stebėti per Nobelprize.org, o aš žadu šiek tiek papasakoti apie Nobelio vakarienę, meniu, apdarus ir kalbas.
Kaip jums atrodo, prie ko sėdės Mario Vargas LLoso per vakarienę? Šalia karalienės? Šalia princesės Victoria?
Pažiūrėsim pamatysim
Nobelio savaitė prasideda!
K.Ž.G
Advento kalendorius 4 arba Londonas
Beje, beveik visas grožybes (parodytas tiek šiandieniniame tiek ankstesniuose kalendoriaus įrašuose )rasite etsy.com
K.Ž.G
K.Ž.G
Advento kalendorius 3 arba poezija
e.e.cummings parašė vieną pačių pačių gražiausių eilėraščių pie meilę
i carry your heart with me(i carry it in
my heart)i am never without it(anywhere
i go you go,my dear; and whatever is done
by only me is your doing,my darling)
i fear
no fate(for you are my fate,my sweet)i want
no world(for beautiful you are my world,my true)
and it’s you are whatever a moon has always meant
and whatever a sun will always sing is you
here is the deepest secret nobody knows
(here is the root of the root and the bud of the bud
and the sky of the sky of a tree called life;which grows
higher than the soul can hope or mind can hide)
and this is the wonder that’s keeping the stars apart
i carry your heart(i carry it in my heart)
K.Ž.G
Literatūrinių dovanų advento kalendorius 2
Gruodžio antrajai- Jane Austen knygų įkvėptos dovanos
K.Ž.G
Litertūrinių dovanų advento kalendorius 1
Pirmos advento dienos dovanų tema- Alisa Stebuklų šalyje
K.Ž.G
Fuko švytuoklė
bus ir Vilniuje, Vilniaus Universiteto varpinėje. Skaityk čia. Gal kai jau bus galima nueiti pažiūrėti, taps įmanoma šią knygą ir perskaityti? 🙂 Bent jau man 🙂
|svyruojanti|
Apklausa
Viename interneto puslapyje akį patraukė apklausa apie knygų skaitymą. Klausimas skamba taip: Kiek knygų šiemet perskaitei? O atsakymai štai tokie:
vaikinai (1361)
Daugiau nei dešimt. 19.84%
Daugiau nei penkias. 16.24%
Daugiau nei dvi. 16.46%
Vieną – dvi. 20.65%
Knygų neskaitau! 26.82%
merginos (3999)
Daugiau nei dešimt. 32.86%
Daugiau nei penkias. 20.11%
Daugiau nei dvi. 15.10%
Vieną – dvi. 18.18%
Knygų neskaitau! 13.75%
Tai va.
Keliaujantis lagaminas
Sniego karalienė
Kasdama sniegą sugalvojau šito įrašo temą.
Kai su sese buvom mažos, mums labai dažnai buvo skaitoma H.C.Andersen “Sniego karalienė” (ilga pasaka, tai ilgai nereikėdavo miegoti 🙂 ), tai mums ji viena mylimiausių yra.
O plokštelę su visomis filmo “Тайна Снежной королевы” dainomis mintinai ir dabar tebemoku. Алиса Фрейндлих suvaidino visai tokią nebaisią, o labai žmogišką sniego karalienę (nors man tikroji sniego karalienė turi būti daug daug rimtesnė ir piktesnė)
Vienąkart vienas berniukas pavadino mane sniego karaliene, nes aš, anot jo buvau, pasikėlusi. O aš tai baisiausiai apsidžiaugiau taip pavadinta- juk tos sniego karalienės TOOOOKIOS įspūdingos!
Labai noriu nusipirkti šitos pasakos leidimą su Vladislav Yerko iliustracijomis. Siūlau pasigerėti
K.Ž.G
Mano knygų šimtas (42): stepių vilkas
Klasika klasika. Lentynoje manęs laukia “Stiklo karoliukų žaidimas”, kažin, kada sulauks savo eilės?
knyguziurkes.com 
