Šiandien knygyne pamačiau, kad išleista Metro 2033, kurį Giedrė skaitė pasislėpus po antklode, kad būtų ne taip baisu. Aš tai beveik tikrai žinau, kad neskaitysiu, nesisiaubinsiu savęs, o tu? Apie knygą čia.
Cenzūra
Ar skaitėte apie tai, kaip narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pradėjo tyrimą dėl leidyklos „Alma litera“ 2009 metais išleistos vaikų knygos „Miško 
pasakos“. Susirūpino departamentas, jog knygelė propaguojamas alkoholio vartojimas.
Pranešime spaudai rašoma “alkoholio reklama skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų, alkoholio reklama pateikta vaikams ir paaugliams skirtoje knygoje, pateikta reklama sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis bei pateikta neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus.”
Kaip pastebėjo keletas internetinių komentatorių, tai reikia pradėti tyrimus dėl kiekvienos pasakos, kuri baigiasi “Ir aš ten buvau, alų midų gėriau”. O aš dar priminčiau kaip K.Kubilinskas “Ledinuke” rašė “Žiūri — važy sėdi ponas, Nuo arielkos net raudonas”. Ir dar siūlau patikrinti pasaką “Varlė karalienė”, nes joje ta varlytė-caraitė sau į rankovę berods vyno pilstė. Reikia ir tą pasaką pakontroliuoti. O ir A.Lindgren “Ronja plėšiko duktė” plėšikai ne limonadą turbūt geria, tad ir juos reikėtų patikrinti. O jos knygoje “Emilis iš Lionebergos” tai Emilis net prisigeria prisivalgės rūgtelėjusių uogų. Išbraukti gal tą A.Lindgren skyrių reikėtų?
Ištrauka iš knygos: ”
„Valtelę paskolinęs Nykštukas jį ir klausia:
– Ką veiksi su tais obuoliais?
– Dar klausia! Valgysiu! O ką gi jūs darote su obuoliais?
– Hm… vieną kitą suvalgom. Bet dažniausiai mes juos geriam.
Ežys net išsižioja.
– Geriat obuolius? Ar tik iš manęs nesišaipai?“ – rašoma knygelėje „Miško pasakos“.
Vėliau Nykštukas nuveda Ežį „į tokį mažą fabrikėlį“, kuriame obuoliai traiškomi ir iš jų spaudžiamos saldžios sultys. Paaiškinama, kad paskui jos ilgai maišomos, rūšiuojamos, kol galų gale supilstomos į mažytes statinaites.
„Šiose statinaitėse obuolių sultys rūgsta ir pamažu bręsta. Atėjus laikui, statinaitės atkemšamos, ir jau galima gerti sidrą.
– Ką tokį?
– Sidrą! Labai skanus! Laikyk! Nykštukas įkliukina iš statinaitės į molinį butelį auksaspalvio, kvapnaus burbuliuojančio gėrimo. Pripila dvi stiklines: vieną sau, kitą – Ežiui. – Paragauk!“
Mano pozicija tokia: kištis į tai, kokios knygos turi ir gali būti leidžíamos, reguliuoti literatūrinių kūrinių turinio valstybei nedera. Jei knyga kokia labai jau netinkama vaikams, tai tėvai tiesiog jos nepirks. bet pradėti lįsti į tekstą… čia jau cenzura. Bjaurus reikalas.
Ką Jūs galvojate?
K.Ž.G
E.Donoghue “Kambarys”- lietuviškai
Aš visada labai apsidžiaugiu, kai pamatau geras knygas leidžiamas lietuviškai. Neturiu lietuviškos statistikos, bet Švedijoje kasmet išverčiama mažiau ir mažiau užsienietiškų knygų, o tai reiškia, jog tik viena kalba skaitančio skaitytojo literatūrinis akiratis priverstinai mažinamas, ir tenka turkštis vis labiau vietinės reikšmės baloje, o ne plačiuose knygyniuose vandenyse.
Todėl labai apsidžiaugiau, kai šiandien pamačiau, jog knygynuose jau turejo pasirodyti E.Donoghue “Room” lietuviškas leidimas.
Knygą išleido “Alma littera”. Vertėja- Dalė Virginija Jakutienė.
Apie šitą knygą jau esame kalbėjusios, bet kadangi ne kiekvieną dieną Orange (2011) ir Booker premijos (2010) nominantai (patekę į trumpajį sąrašą) verčiami į lietuvių kalbą, tai dar kartą noriu priminti, ką rašėme apie šitą knygą, todėl šiandien publikuojame jau seniau rašytą tekstą apie ją.
***
Kai sužinojau, jog E.Donoghue knyga “Room” yra apie tai, kaip į Josef Fritzl panašus monstras Kambaryje jau septintus metus laiko gatvėje pagrobtą moterį, pasakiau sau, 
jog jos neskaitysiu, nes bijau.
Bet kai už kapeikas savajame knygyne radau knygos švedišką pocket leidimą, tai rankos pačios tą knygą pagriebė (čia aš taip visiems aiškinuosi dėl nekontroliuojamo knygų pirkimo. Ne aš kalta, o mano rankos)
E.Donoghue “Room” galėtų būti nepakenčiamai baisus ir žiaurus, bet paradoksalu tai, kad knyga, nepaisant to siužeto, yra šviesi. Už tai reikėtų dėkoti E.Donoghue pasirinktai pasakojimo perspektyvai: romanas parašytas ir penkiamečio sūnaus, gimusio Kambaryje ir niekada nebuvusio už jo ribų, perspektyvos.
Jei knyga būtų rašyta iš suaugusiojo pozicijos, neabejotina, jog viskas būtų daug žiauriau, su gausybe kančių aprašymų, bet Jack (toks berniuko vardas) dalinai yra savo mamos apsaugotas, nes ji savo fantazijos dėka toje skylėje sugeba sukurti kiek tik įmanoma saugų, įdomų ir gražų pasaulį savo sūnui.
Jack galvoja, jog tai, kas Kambaryje- yra tikrovė, o viskas už Kambario ribų yra “per televizorių”. Jo mama sukūrė jiems abiems daugybę kasdienos rutinų, matyt, kad pati neišprotėtų, ir kad Jack gyvenime, nors aplinkybės tokios bauginančios, būtų kažkokia struktūra. Pavyzdžiui Jack skaičiuoja į dubenėlį pusryčiams įberiamus dribsnius ir užpila juos “pieno kriokliu”. Darbo dienomis po pusryčių jie abu žiūrėdami per stoglangį šaukia, kiek tik jėgos leidžia. Jack mano, jog čia toks žaidimas, o skaitytojas tai supranta, kad mama šaukia ne todėl, kad žaistų, o kad tikisi, kad kas nors juos išgirs.
Skaityti “Kambarį”, be abejo, yra klaustrofobinis išgyvenimas.
Kambaryje egzistuoja tik labai mažas daiktų kiekis: vos kelios knygos, televizorius (kurio laiko žiūrėjimą mama riboja, kad Jack’ui “neištirptų smegenys”) ir patys būtiniausia higienos, bei maisto apyvokos daiktai. Todėl aš skaitydama labai stebėjausi, kaip mama sugebėjo prigalvoti tokią daugybė žaidimų ir užsiėmimų savo sūnui, kai dalykų, su kuriais jis galėtų žaisti, yra taip maža.
Knygos neabejotina stiprybė, iš kurios ir atsiranda tas mano jau anksčiau minėtas šviesumas, yra Jack ir jo mamos santykiai, jų abiejų nuostabus ryšys, kai atrodo, jog artimiau jau ir būti negali.
Kadangi pati turiu mažą vaiką, tai kartais norėjau mesti knygą į šoną (o atsitraukti nuo to klaustrofobinio gyvenimo aprašymo yra tikrai sunkus dalykas) ir bėgti apkabinti savo spirgučio, kuris tuo metu jau seniausiai ramiai miegojo savo lovoje.
Nors “Kambario” veiksmas ir vyksta baisiomis aplinkybėmis, knyga pirmiausia yra apie tėvų ir vaikų meilę, apie tai, kai tėvai nuolatos stengiasi sukurti geresnį pasaulį savo vaikui, o vaikai sugeba pasitenkinti tuo pasauliu ir iš tėvų gaunama meile ir jiems toli gražu nebūtinas milijonas žaislų, milijonas lavinimo priemonių.
Svarbiausia, kad būtų kas milijoninį kartą paskaito tą pačią knygą, kad būtų kas kiekvieną vakarą prieš miegą pasako “saldžių sapnų, ramių blusų”, kad būtų kas pamokytų daryti darbelius iš spagečių ir kiaušinių lukštų.
Kita knygos stiprybė- tai, kad E.Donoghue leido būtent vaikui papasakoti apie tą pasaulį, Ir ne tik todėl, kad tokiu būdu jai pavyko išvengti tos “based on a true story” BOATS atmosferos, kai nuolat akcentuojamos kančios ir prievarta, bet ir sugebėjo parodyti vaikiško pasaulio sudėtingumą ir gražumą.
Taip kad prisikaupkite drąsos ir būtinai perskaitykite.
Ne veltui knyga pateko į Booker premijos 2010 trumpąjį ir į Orange 2011 ilgąjį sąrašus.
Tikrai yra už ką nominuoti.
***
Alma littera puslapyje galite paskaityti knygos ištraukas lietuviškai.
K.Ž.G
Statistika
Per dvejus blogo gyvavimo metus parašėme 939 įrašus, kurių rezultatas 6013 komentarų.
Per tą laiką į namų ruošą nuoširdžiai spjovėm maždaug 500 kartų, maždaug tiek pat kartų sakėm savo vaikams “Mama dabar dirba. Pažaisim po 5 minučių”.
2
Šiandien mūsų visai neblogam blog’ui suėjo du metai. Daugiau nei prieš du metus ir mėnesį jokiu būdu negalėjau įsivaizduoti, kad jis įmanomas, nes aš gi visai neturiu laiko! O po kokio gero mėnesio jis tiesiog ėmė ir atsirado. Kažkokiu būdu įsispraudė į laiko nebuvimą.
Bandysim dar kartą?
“Kitos knygos” įsisuko į Roberto Bolano. Ir įsisuko su daug populiaresnėm knygom, nei mūsų failure “Čilės noktiurnas”. Jau mačiau knygyne “Tolima žvaigždė“, planuojama išleisti ir “Laukinius? (Pašėlusius) detektyvus“.
Nuo tada kai Giedrė man padovanojo plytos dydžio Bolano knygą 2666, kažkaip keistai mane šitas autorius traukia. Ir baido, aišku, su tokia plyta, tai, manau, vertimas turi daugiau šansų būti išbandytas.
Šeimininkė
Hmm, negalvojau, kad pirksiu tokį žurnalą, bet pamačiau K. Sabaliauskaitę ant viršelio. Nustebau, aišku. Aha, kad ant tokio žurnalo, bet įžangoj straipsnio irgi rašo, kad “Iš pradžių “Šeimininkė” išgirdo griežtą “ne”. Tačiau netikėtai į pagalbą atėjo antroji rašytojos antroji pusė. “Turite dėkoti mano vyrui, jis mane įkalbėjo ir parėmė argumentu, kad toks interviu – puiki proga palaikyti moteris, kurios laiko tris, o dažnai ir visus namų kampus”,- sako rašytoja.”
Kaip ten sakoma apie spjaudymą?…
Metinė ataSkaita 2011
Šiemet perskaičiau 50 knygų. 2010aisias net 71.
Gerokas sumažėjimas įtakotas šeimos padidėjimo, “West Wing”, “Big Bang Theory” žiūrėjimo.
Ir dar labai aiškiai pamačiau, jog skaitau 
labai lėtai, jei skaitau knygą, kuri man nepatinka. Tad kitais metais pasižadu nesimūčinti su knygomis, kurios man ne prie širdies.
Daugiausia skaičiau JAV rašytojus- 13, Didž, Britanija ir Airija- 12, Švedija – 8, Kanada 5, Lietuva ir Prancūzija po 3, Norvegija 2, Italija, Kinija, Japonija, Čilė – po vieną.
Dažniausiai skaičiau švediškai 35 lietuviškai 8, angliškai-7 knygos.
29 knygos buvo parašytos moterų, 20- vyrų, viena – ir vyro ir moters.
Metų geriausia M.Atwood “Handmaid’s Tale”
Labai geros K.Sabaliauskaitė “Silva rerum II”, M.Cunningham “Tos valandos”, Y.Ogawa “The Housekeeper and the Professor”, P.Grimberg “Un Secret”
Jau geriau būčiau neskaičiusi R.Bolano “Čilės noktiurnas”, D.Trussoni “Angelology”
Visai nieko neprisimenu apie ką jos P.Auster “Invisible” ir R.Yates “Easter Parade”
Metų srovė Perskaičiau visą krūvą geros feministinės literatūros: V.Woolf, M.Atwood, N.Björk, M.A.Pavilionienė ir kt.
Skaičiau ir juokiausi J.Ferris “Then We Came to the End: A Novel” ir U.Radzevičiūtė “Frankburgas”
Pagaliau (seniai planuotos skaityti, bet niekaip neprisiruošta) V.Woolf “Orlando”, A.Makine “Prancūziškas testamentas”
Kaip ir buvau sau pasižadėjusi perskaičiau E.Donoghue “Room” ir J.Frey “Million Little Pieces”, V.Woolf “Orlando”, susipažinausu M.Atwood kūryba.
Vis dar neskaityta liko A.Monroe,”Nusikaltimas ir bausmė” ir liko dar keletas neįvykytų literatūrinių pasižadėjimų.
K.Ž.G
Mano 2011 m. skaitymai
Uhuuuuu! Su artėjančiais naujais! Knygų žiurkėms geriausia linkėti, kad kitais metais turėtumėt kuo daugiau laiko skaitymui! Iš visos širdies linkiu. Ir skaičiuoju, ką man pavyko nuveikti per praėjusius metus. Turint omeny, kad pradėjau dirbi, esu ištekėjus ir turiu vaikų :), tai, manau, rezultatas visai pakenčiamas 🙂 – perkskaityta 41 knyga (2010 m., kai buvau su visais tais pačiais statusais, išškyrus darbą, – 59).
Taigi, kas gi buvo gero? Didžiausia naujiena, gelbėjanti mano perskaitytų knygų skaičių yra audio knygos, kurių klausau važiuodama į darbą. Perskaičiau 5 tokas, o vieną siaubingai storą (35 cd) – Shantaram – įpusėjau. 17 knygų buvo anglų kalbą, likę – lietuvių. Lietuvių autorių perskaityta – oho, net 9 knygos! 9 knygos – negrožinės.
Žinai, kas įdomiausia, negaliu šiemet įvardint nė vienos knygos kaip metų knygos. Na, todėl tik išvardinu, kurios man labai papatiko (eiliškumas pagal tai, kurią skaičiau pirmiau, kurią vėliau):
Labai labai geros:
Kathryn Stochett The Help
Wieslaw Mysliwski Traktatas apie pupelių gliaudymą
Kristina Sabaliauskaitė Silva Rerum II
J.Orringer How to Breath Under Water
S.Bernotaitė Virgos džiaugsmai (dar neišleista)
M. Gladwell Outliers
Ken Follett World without End ir The Pillars of the Earth
Julian Barnes The Sense of Ending
Neperskaitytos – M.Corrigan Leave me alone, I’m reading ir R.Bolano Čilės noktiurnas, neverta jų čia net minėti.
Nuvylė – Mario Vergas Llosa Tutulė Chulija ir rašeiva.
Užtat labai džiaugiuosi, kad pirmos perskaitytos/perklausytos knygos, jau dabar žinau – bus gerso!
Beje, vakar gavau pirmą knygą kalėdų dovanų, Giedre, kas sakė, kad knygų žiurkei lengva padovanoti knygą nepasitarus??? 🙂 🙂 🙂 Bet vaikučiai labai dėkoja K. ir L. už dovanėlę!
2012ųjų knygos
Knygos kurių galima laukti ateinančiais metais
- S.Rushdie išleidžia savo memuarus
- R.Saviano “Beauty ans the Inferno”
- Girdėjau, jog turėtų pasirodyti nauja S.Oksanen knyga
- Anne Tyler romanas turi pasirodyti balandį
- J.Picoult ir jos dukra parašė knygą vaikams.
- Produktyvusis John Irving išleidžia naują knygą “In One Person” birželį
- M.Haddon, anksčiau parašęs ” Tas keistas nutikimas šuniui naktį “, ateinančiais išleidžia romaną “The Red House”
- Orange premijos laimėtojos Barbara Kingsolver naujas romanas “Flight Behavior” turėtų pasirodyti rudeniop.
Ir, žinoma, nauji, pagal knygas pastatyti filmai>
The Hobbit
Th Hunger Games
Great Gatsby
Life of Pi
K.Ž.G
Kalėdinis pamokslas arba nenušaukit Hugh Granto!
Jau pradedu susitaikyti su tuo, kad, ko gero, teks peskaityti visą krūvą prastų knygų kalėdine tematika, kol atrasiu bent vieną tikrai gerą.
Ką tik pabaigiau C.Ahern “Dovana” (yra išleista lietuvių kalba) ir esu nusivylusi. Aš tikrai lengvai graudenuosi ir šventės mane (kaip turbūt daugelį) šiek tiek pagerina, “papūkuoja”, pacukrina ir griebia už širdies. Ypač todėl, jog per Kalėdas susirinkti visai šeimai dabar yra sunkoka.
Bet žinot, net ir man- sentimentų pilnai skaitytojai, yra tam tikros ribos.
Sunkiausiai man pernešti pamokslautojišką stilių, kurio knygoje nors vežimu gali vežti.
“Dovana” yra dar viena Ch.Dickens “Kalėdų giesmės” varijacija: Lou Suffern nesupranta, kas yra svarbiausia gyvenime ir neteisingai sudėlioja prioritetus. Jis labai daug dirba, mažai būna su savo šeima. Pažada, bet neateina į dukters spektaklį, niekada nėra pakeitęs sūnaus sauskelnių, ir nuolat neištikimauja savo žmonai. Vieną dieną jis sutinka benamį, vardu Gabe (“siurprizas”- tiesmukiška nuoroda į Dievo siųstą angelą Gabrielių). Žodžiu, Gabe sugeba parodyti Lou, kas iš tikrųjų yra svarbiausia. O kad nepasirodytų per mažai, kad skaitytojas (neduokdie) pats pasidarys išvadas, autorė knygą užbaigia sentimentaliu pamokslėliu, kurį užbaigia„Laiko nesudėsi į dovanų dėžutę ir, kaspinu surišto, nepadovanosi… Laiko neatiduosi, bet pasidalyti juo gali.”
Supraskit mane teisingai, aš ir pati manau, jog ta tezė, jog šeima yra svarbiausias dalykas pasaulyje, yra teisinga, bet negaliu pakęsti, kai idėja skaitytojui pateikiama jau sukramtyta, kai skaitytojas laikomas nesugebančiu pasidaryti savas išvadas, kai jam viskas didaktiškai yra aiškinama lyg trimečiui.
Man susidarė įspūdis, jog autorė pasitelkia visą įmanomą amuniciją, kad sugraudintų skaitytoją, pasakojimo pabaiga tai man pasirodė ne į temą, lyg norėta lengvą knygelę pasunkinti, suteikti jai literatūrinio svorio. Įsivaizduokit, jei filmas”Love Actually” baigtųsi, kai Kalėdų senelis išsitraukęs kalašnikovą nupiltų Hugh Grantą, Alan Rickman, Colin Firth ir Emmą Thompson.
Per saldu. Per daug “sukramtyta”. Perdėm didaktiška.
Čia autorė pati kalba apie knygą
K.Ž.G
Gautų kalėdinių dovanų derlius
K.Ž.G
Ką skaitote Kalėdoms?
Aš tai skaitau Cecelia Ahern (ta pati, kuri parašė “P.S I Love You” , pagal kurią pastatytas to paties pavadinimo filmas) “The 
Gift.
Ant viršelio esantis užrašas žada Kalėdinę nuotaiką.
Ką tu skaitai?
Liko tik metai iki…
filmo, pastatyto pagal J.R.R.Tolkien knygą, “The Hobbit: An Unexpected Journey ” premjeros!
Atsimenu, kaip greitai sugraužiau iš mokyklinės bibliotekos pasiskolintą knygą. o kai ją po poros dienų grąžinau tai mokyklos bibliotekininkė nepatikėjo, jog aš ją perskaičiau ir pradėjo manęs klausinėti, apie ką ta knyga ir pan. Net išsigandau aš stovėdama prie jos to stalo ir atsakinėdama į jos klausimus. Kad ją kas į Mordorą nuvežtų ir paliktų 😉
Oi kaip laukiu!
Kodėl mūsų vaikai virsta tironais
Na, taip, namuose dažnokai būna chaosas, neapseina vakaras be spiegimo, amžino ašarojimo ir taip toliau, ir panašiai. Atrodo baisi katastrofa, kol nepasišneki su kita šeima, turinčia mažų vaikų ir pamatai, kad nesi išimtis. Fuu… atsikvėpi sekundei, o paskui pamatai knygą tokiu pavadinimu ir vaikštai aplink ratais, kol paimi, paskaitai, kažką supranti, kažko ne, pradedi galvoti – kam čia negerai – ar man, ar autoriui, ar knygai. Žodžiu, stebuklingo vaisto nerasi. O pasigedau. Na, ne išgelbėjimo ir net ne palengvėjimo, bet pasigedau papraščiausių patarimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Nes autorius įvardina problemą ir netgi jos priežastis (na, jo manymu priežastis), o va patarimais tai nesišvaisto ir dėl to knyga man pasirodė tokia kažkokia – medaus laižymas per stiklą.
Tikriausiai jau pagalvosit, kad aš apskritai per daug dažnai būnu be nuomonės (čia man taip atrodo), bet po šitos knygos tai esu confused. Sutinku, kad kažkas darosi negero su kai kuriais tėvais ir vaikais, nes girdžiu apie tai iš mamos, kuri yra pradinukų mokytoja. Tuos mamos pasakojimus irgi turiu truputį praskiesti, na, tiesiog iš patirties, bet daugelį autoriaus paskojimų vis dėlto atpažinau tuose pasakojimuose, na, pavyzdžiui, tėvų nesugebėjimą suprasti kažkokios vaiko problemos priežasties, nes bet kokiu atveju visada yra kalti visi, kas įmanoma, išskyrus juos pačius.
Autorius siūlo vaikus laikyti vaikais, o ne mažais suaugėliais ir savo partneriais, bet, skaitant, man nelabai aišku, ką jis būtent tuo laiko (aišku, kilo minčių dėl vertimo variacijų), na, tuo partneriavimu, nes vaiko lipimo ant galvos tuo nelaikau, bet nesuprantu, kodėl turėtų būti blogai duoti vaikui pasisakyti ir pasireikšti, pasirinkti, jei tie dalykai jam nėra mirties ar gyvybės klausimas. Žodžiu toks įspūdis, kad užauginti normalų žmogų, reikia auginti robotuką, nes leisti vaikui pareikšti savo nuomonę (dar nereiškia, kad sutikti su ja ir leisti taip elgtis, tik pareikšti)- prie gero neprives.
Pavyzdžiui, autorius mano, kad mokymasis grupėse yra viena iš ypatingai blogų mokymosi praktikų (p.87), nes vaikas žiūri ne į vadovaujantį mokytoją, o į klasės draugus, be to, sėdi šonu arba nugara į lentą ir tai yra labai blogai, nes netinkamai apkraunamas stuburas ir tt. Smerkiama ir variacija nuo pamokų, kurias tiksliai žymi skambutis ir t.t. ir t.t. Na, žodžiu, nežinau, nežinau. Sutinku, kad autorius įžvelgia problemą, bet gal jau kokie specialistai pedagogai galėtų pasakyti, kokia ta jo priežasčių įžvelgimo vertė.
Užkliuvo ir knygos struktūra. Autorius dėsto skyrelio mintis, o paskui pateikia pavyzdį iš gyvenimo. Ir viskas. Skyrelio pabaiga. Lieki it musę kandęs – toliau nagrinėkis pats, arba skaityk skyrelį iš pradžių. Ką žinau, man belieka tik akis pavartyti… Žodžiu, jei ką sudomino, prašom kreiptis, galiu duot paskaityt.
knyguziurkes.com 