#bookaday Diena5 Knyga, kuri yra ne mano

Knygos, kurios man ir priklauso ir nepriklauso
Knygos, kurios man ir priklauso ir nepriklauso

Iš pradžių maniau, susirasiu lentynoje, kokią nors pasiskolintą knygą, bet į biblioteką esu atidavusi visas skolintas.
Tada pagalvjau, kad turiu krūvą knygų, kurias esu pirkusi, bet kurių de facto neturiu. Žinoma, žodžius “turiu krūvą knygų” turėjau rašyti kabutėse, nes turiu omeny eknygas.
Kalbu ne tik apie tai, kad skaitmeninė knyga neturi tam tikrų fizinių sąvybių, bet ir tai, kad kai spaudžiame “buy” mygtuką daugeliu atveju kalba eina apie licenzijavimą, savotišką knygos nuomą.
Yra atvejų, kurie labai aiškiai iliustravo, kad ne visos knygos mums priklauso: pvz. Amazon Kindle atvejis, kai pirkėja buvo apkaltinta netinkamu savo account’o naudojimu ir jai buvo net neįmanoma pasiekta knygas, už kurias ji buvo sumokėjusi. Arba kitas atvejis, kai vienas profesoriaus visos iPade buvusios knygos buvo ištrintos, kai jis  keliavo i Singapurą, kadangi ten nėra priėjimo prie Google Play.

Net ir mano programa, kurioje skaitau eknygas, yra pvz. apribojimas, kad kai kurias knygas galiu parsisiųsti tik 3 kartus. Spėkit, ar aš tūžau, kai mano app nustojo veikęs, ir aš turėjau viską perinstaliuoti ir parsisiųsti knygas iš naujo.

Bet… aš labai džiaugiuosi eknygom. Pastebėjau, kad aš skaitau daugiau, kai pradėjau skaityti eknygas ir audioknygas. Eknygas skaitau eilėje prie kasos, autobuse, mašinoje, net pasislėpusi kokiame nors kampe svečiuose. Audio klausausi, kai migdau vaikus, tvarkau namus ir kasinėju sode. Nuostabus dalykas, kad aš telefone visada turiu krūvą neskaitytų knygų, kad galiu norimą knygą parsisiųsti per 2 minutes, nors jau vidurnaktis.
Tikiuosi, kad teisiniai klausimai su eknygom išsispręs su laiku.

K.Ž.G

#bookaday Diena4 Mažiausiai mėgstama mėgstamiausio autoriaus knyga

Aš rimtai galvojau, kad šitas #bookaday knygų iššūkis bus nesunkus, bet kai esu spaudžiama į kampą duoti visokius knyginius rangus ir laipsnius (geriausia, mėgstamiausia), tai visos mintys apie lengvumą dingsta.

Jei mano mėgstamiausia rašytoja yra M.Atwood, tai tada mažiausiai mėgstama knyga yra “Lady Oracle”

Jei mano mėgstamiausia rašytoja yra V.Woolf, tai tada mažiausiai mėgstamos knygos nėra

Jei Jane Austen, tai tada “Northanger Abbey” arba “Mansfield Park”

K.Ž.G

#bookaday Diena3 Mėlynas viršelis

9789170370854_large_dikter-1945-2002_pocket

 

 

 

 

 

 

 

 

W.Szymborska Eilėraščiai 1945-2002

OPENNESS

Here we are, naked lovers,
beautiful to each other—and that’s enough.
The leaves of our eyelids our only covers,
we’re lying amidst deep night.

But they know about us, they know,
the four corners, and the chairs nearby us.
Discerning shadows also know,
and even the table keeps quiet.

Our teacups know full well
why the tea is getting cold.
And old Swift can surely tell
that his book’s been put on hold.

Even the birds are in the know:
I saw them writing in the sky
brazenly and openly
the very name I call you by.

The trees? Could you explain to me
their unrelenting whispering?
The wind may know, you say to me,
but how is just a mystery.

A moth surprised us through the blinds,
its wings in fuzzy flutter.
Its silent path—see how it winds
in a stubborn holding pattern.

Maybe it sees where our eyes fail
with an insect’s inborn sharpness.
I never sensed, nor could you tell
that our hearts were aglow in the darkness.

Vertė Joanna Trzeciak

Netikėtas susitikimas

Esam be galo malonūs vieni kitiems,
tvirtinam, kaip gera susitikt po šitiek metų.

Mūsų tigrai laka pieną.
Mūsų vanagai vaikšto pėsti.
Mūsų rykliai skęsta vandenyje.
Mūsų vilkai žiovauja prie atverto narvo.

Mūsų gyvatės nusikratė žaibų,
beždžionės – įkvėpimų, povai – plunksnų.
Jau seniai šikšnosparniai išlėkė iš plaukų.

Nutylam vidury sakinio
beviltiškai šyptelėję.
Mūsų žmonės
nemoka susikalbėti.

Vertė Janina Degutytė

 

#bookaday Diena1 Mėgstamiausia vaikystės knyga

Ot pabandyk išsirinkti vieną vaikystės knygą. Mission impossible.
Bet sakau James Kruss “Timas Taleris arba Parduotas Juokas”. Tokiu nutrintu viršeliu, su Timo Talerio ir barono Sanomed (skaitykit pavardę atbulai) veidais ant viršelio. Kai radau naują knygos leidimą knygyne labai apsidžiaugiau ir nupirkau. Dar ir filmas sovietinis buvo pastatytas pagal knygą

Dar man labai įsiminė W. Saroyan “Tėtis, tu keistuolis”, “Mama, aš tave myliu”, Christine Nöstlinger “Šalin agurkų karalių. Pirmadienį viskas kitaip”, G. Rodari “Tortas danguje”, Gerhard Holtz Baumert “Alfonsas Bailius”, V.Misevičius “Danuko Dunduliuko nuotykiai”
Vaikystės knyga, nepadariusi man didelio įspūdžio vaikystėje, užtat tapusi viena svarbiausių knygų man suaugusiai- L.Caroll “Alisa stebuklų šalyje”

(Žinau, kad mano tėvai skaito blogo įrašus, tai jiems trumpa žinutė : jei rasit namuose šitas paminėtas knygas, atidėkit MAN, o ne sesei ;-))
saroyan
taleris

indeffsdsxDanuko_Dunduliuko_nuotykiai_viršelis

Liepa #bookaday

book a dayimage

Planavau prisijungti prie #bookaday iššūkio birželį, bet pavėlavau. Šiandien prisiminiau, jog ir šį mėnesį su #bookaday vėluoju.
K.Ž.L., jei kurią dieną ir tu nori prisijungti, širdingai prašom 🙂

S.Bernotaitė apie religiją ir ateizmą

Rekomenduoju paskaityti įdomų interviu su rašytoja Sandra Bernotaite . Seniai jau buvau skaičiusi ką nors tokio racionalaus ir intelektualaus  lietuviškoje internetinėje erdvėje.

“Mūsų visuomenėje trūksta intelektualinės atsvaros iracionalumui ir religingumui. Tai ypač skaudžiai atsiliepia tokiais atvejais, kai sprendžiamos svarbios etinės problemos, pavyzdžiui, klausimas dėl abortų draudimo. Jei aiškiai girdėtųsi ir proto balsas, tokie sprendimai nebūtų vienbalsiai priimami vadovaujantis miglota krikščioniškąja tradicija. ”

“Kai lietuvių kultūrinėje spaudoje nuolat pasirodo religine retorika persunkti straipsniai, kuriuos nesunku atpažinti iš kaltės projekcijos, gėdos ir pasaulio pabaigos temų, kai bandoma atskirti mokslą nuo meno, pastarąjį priskiriant „metafizikos“ sričiai, o mokslą paliekant „vienmačiams“ materialistams, kai viešuosiuose diskursuose vyrauja isterija, o ne racionalūs argumentai, nepaprastai aktualu išgirsti žodžius apie intelektinį sąžiningumą. ”

K.Ž.G

George Orwell 111asis gimtadienis

Išpažintis: aš G.Orwell “1984” ir “Animal Farm” perskaičiau tik prieš 2 savaites
Nežinau, kaip Orwello tekstai praslydo neskaityti. Gal todėl, kad fabula tų abiejų knygų gerai žinoma? Esu daug kartų dalyvavusi pokalbiuose, kur kiti tiesiog iš anksto manydavo, kad aš tas knygas esu skaičiusi: “Žinai, buvo kaip Orwell “1984”- daug  kontrolės… Na tu juk žinai…” O aš nežinojau.

Šiandien 111asis George Orwell gimtadienis.
“1984” Orwell rašė 3 metus. Jis rašė sirgdamas, o kai nebeturėjo jėgų užbaigti teksto, paparašė leidyklos sekretoriaus pagalbos, bet jos negavo, tai tekstą jis tvarkė ir perrašinėjo pats namuose, kur nebuvo nei šildymo, nei elektros.
Knyga buvo išleista 1949 metais tapo sensacija. Po metų G.Orwell mirė.

orwell1 orwell2

Margaret Atwood +Darren Aronofsky= TV

Šiandien mano Twitteryje atsirado krūva pranešimų apie tai, kad M.Atwood trilogija MaddAdam trilogija (“Oryx & Crake”, “The Year of the Flood” ir “MaddAdam”) bus kuriama kaip HBO serialas.
Tamsi distopija, biologine katastrofa, mutacijos pagal M.Atwood, bet  HBO ekrane!  (Tikiuos, kad HBO neprikiš per daug nereikalingų nuogybių)
“Oryx and Crake” yra išversta lietuviškai, o kaip su likusiom dviem?

images

 

 

 

K.Ž.G

Knyginiai mokslai

tumblr_lwkq31VQfk1qb0j8no1_500Skaitau dabar tiek daug, kad laiko rašyti tinklaraštyje apie perskaitytas knygas nelieka. Ką čia tinklaraštis, jei seminare dalyvauju tik “pusiau pasiruošusi”, nes teksto tokią galybą reikia perskaityti. Ir dar po to mokslinę literatūrą. Bet čia nenusiskundimas, o didelis džiaugsmas. Pradėti studijuoti literatūrą buvo labai geras žingsnis, net jei gana baisoka keisti savo profesiją

Tai tik trumpai parašysiu labiausiai įsiminusias skaitytas knygas

W.Goulding “Musių valdovas”
Kažkokiu būdu šita knyga praslydo neperskaityta, bet kadangi ji buvo įtraukta į kursą “Vaikų ir paauglių literatūra”, tai pagaliau atėjo eilė ir jai.
Nuostabūs kone rojų primenantys gamtos aprašymai kontrastuoja su žiauriu žmonijos elgesiu ir verčia pagalvoti, kokia plonytė yra ta mūsų kultūrinė luoba, koks plonytis civilizuotos visuomenės sluoksnis mus skiria nuo barbariškų veiksmų.
Iš pradžių W.Golding norėjo pavadinti šitą knygą “Strangers from Within“, bet vėliau pakeitė pavadinimą į “Lord of the Flies”, kas reiškia velnią, t.y blogį slypintį žmoguje

Apie G.Flynn “Gone Girl” K.Ž.L jau rašė. Aš prisidedu prie pagyrų choro: knygoje pilna įdomių psichologinių pastebėjimų, autorė sugeba perduoti “trintį” žmonių santykiuose. Kaip ir daugelyje detektyvų, knygoje yra pateikta socialinės kritikos, G.Flynn perduoda nusivylimo, socialinės ekonominės griūties jausmą, kuris sekė po paskutinės ekonominės finansinės krizės JAV. Iš pradžių bandžiau knygos klausytis, bet buvo per sunku, nes negalėjau perskristi per sunkiąsias vietas, todėl nusipirkau popierinį variantą.
Šiemet bus išleistas “Gone Girl” filmas. Nick Dunne vaidins Ben Afflecck, jo dingusią žmoną Amy- Rosamund Pike

Filmo official trailer

Ši savaitė “Populiariosios literatūros” kurse yra siaubo savaitė. Skaitom E.A.Po “The Fall of the House of Usher” ir S.King. Dar žiūrim “Ėriukų tylėjimą”. Paauglystėje, kai tėvai buvo svečiuose ,aš sugalvojau pažiūrėti S.King “It” ekranizaciją. Baigėsi tuo, kad dvi savaites bijojau įeiti į vonią, o dantis valiausi virtuvėje. Po 10 metų sugalvojau pažiūrėti “The Shining”, baigėsi tuo, kad apsiverkiau ir savaitę miegojau su įjungtom šviesom. Žodžiu, mano santykiai su siaubo literatūra ir filmais yra prasti. Bet šią savaitę buvau priversta. Kai su kursiokais dalinomės S.King skaitymo patirtimis, pasirodė, jog tų, kuriems S.King sugadino miegą ir ramybę gana ilgam yra daug. Viena kursiokė papasakojo, kad iki šiol jai sunku sėdėti ant lovos krašto …

Kita tema- science fiction. Tada skaitysim R.Asimov “I, Robot” ir žiūrėsim “Matricą”.

K.Ž.G

Visi balsuoti!

 

Jokių pasiteisinimų.
Jokių “nespėju”, “pamiršau”, “tuo metu nesu namuose”, “nežinau už ką”, “man nerūpi politika” , “nėra skirtumo už ką balsuot, vistiek viskas bus kaip yra”.
Demokratija yra trapus dalykas. Demokratija yre ne turima, demokratija yra daroma. Kasdien.
Todėl visi turime eiti balsuoti. Visi turime prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta. Nė vienas negalime nusiplauti rankų.

Kai pagalvoji, kad sufražistės, kovojusios už moterų laisvę balsuoti buvo uždaromos į kalėjimus, badavo dėl teisės balsuoti, buvo prievarta maitinamos, kokie dar pasiteisinimai nebalsuoti gali būti?

suffragette Suffragette_poster

 

 

 

 

 

 

suffraggette

forcefed232times17april1914

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Arba prisiminkim “rinkimus” sovietų laikais, kai galėjome “rinktis” už kurią partiją, kurį požiūrį balsuoti

171368767

 

 

 

 

 

 

Todėl visi eikim balsuoti prezidento ir ES rinkimuose.
Paskaitom, pagalvojam ir – balsuoti.

Kad po to nebūtų taip, kaip kai kuriose  knygose

images index indexs

 

 

 

 

 

 

 

 

hungergamescover Harry_Potter_and_the_Chamber_of_Secrets_(US_cover) fhlg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

animalfarm 051008ac5b01e2569738cc782a6f31ee44b50319_article_200 7624 1984-front

K.Ž.G

Bridget Jones po daug metų

Kai aš susitinku su savo sese (su gimtadieniu, mano A!), su K.Ž.L ar su savo drauge Jurga (baigiu nusibaigti iš ilgesio, kiek metų mes nesimatėm?) nesijaučia, kad ilgai nebuvom susitikusios. Tiesiog pradedam kalbėtis taip lyg niekur nieko. Nepuolam atsiprašinėti “Tu nepyk, kas neatrašiau, nepaskambinau ir t.t.”, nesiteisinam, tiesiog taip jau yra, Bridget-Jones-Mad-about-The-Boy.pngkad suprantam viena kitą.

Neseniai sustikau dar vieną seną draugę-Bridget Jones (kiek metų nesimatėm, “Bridže”?). Kai susitikom pirmą kartą, jai buvo 32, šiandien jai 51. Pirmiausia abi kartu pabliovėm, nes Markas Darsis mirė prieš penkis metus Darfure, po to suguldėm vaikus ir išgėrėm šiek tiek per daug vyno.

Jei rimtai, tai išgirdusi apie Marko Darcy mirtį per knygos pristatymą per Tv net buvau apsisprendusi neskaityti trečiosios H.Fielding knygos”Bridget Jones. Mad about a Boy”.
“Ką ta Helen Fielding sau leidžia? Kaip galima taip padaryti Markui? Jei bus trečias filmas, tai Colin Firth nebevaidins juk..” Na, žodžiu, labai “logiški” pokalbiai mano galvoje vyko.
Bet ar galima nenorėti susitikti su Bridget? ” Ką ji dabar daro? Kaip ji viena susitvarko su vaikais? Ar susitinka ji kada Danielį? Ar ji laiminga?”

Galiu pasakyti, kad Bridget nelabai pasikeitusi. Ji vis dar skaičiuoja kalorijas, rašo dienoraštį, nervinasi dėl raukšlių  , bet dabar dar ir  bando sukurti harmoniją ir idilę namuose, kur auga du maži vaikai. Praėjo penki metai be Marko, ir Bridget atėjo laikas vėl leistis į pasimatymų džiungles. Tik… pasaulis per tą laiką pasikeitė. Dabar egzistuoja Facebook, SMS, Twitter. Ką ir kaip greitai reikia atsakyti į SMS? Ką galima, o ko negalima rašyti Twitteryje?

Juokiausi, atpažinau savo pačios bandymus palaikyti tvarką namuose, atpažinau savo galvoje egzistuojančią idilę, kai visa šeima ramiai valgo vakarienę, kai niekas nepabėga nuo stalo žiūrėti “Shaun the Sheep”, kai visi sėdi ramiai ir kalbasi, vietoj to, kad vykdytų kone Jungtinių Tautų lygio derybas “Dar tris kukulius, ir vieną mooorką.  Atsisakai morkos? Tada minimum keturis kukulius. Ir dar šaukštą bulvių košės. Šaukštą. Ne arbatinį šaukštelį, o šaukštą“.

Ta naujoji Bridget Jones pusė- mama- prideda knygai šiek tiek rimtumo ir kompensuoja kai kuriuos “perspaudimus” ir  primityviai komiškas scenas. Jei tai būtų kokia nors kita knyga, ko gero, būčiau griežtesnė ir mažiau atleidžianti. Dabar gi kone ignoruoju tas silnąsias vietas, susikoncentruoju ties tomis juokingomis situacijomis ir sąmojingais dialogais.
Jei tai būtų kokia nors kitą knyga turbūt rašyčiau griežčiau, bet neigiamai kalbėti apie drauges viešai nenoriu. Juo labiau, kad ir šitoj knygoj H.Fielding išlaikė šilumą, ironiją ir juokiasi iš mūsų nesėkmingų bandymų gyventi idealiuose namuose, turėti idealius vaikus, gyventi idealioje meilėje , visada idealiai atrodyti ir ideliai nesuvalgyti nė vienos kalorijos daugiau nei reikia.

Dabar po to, kai chick-lit (nekenčiu šito pavadinimo) žanras išsiplėtė, Bridget Jones gal ir neatrodo tokia revoliucinga herojė, kaip tada, kai išėjo pirmoji knyga. Bet noriu priminti, kad Bridžė buvo, ko gero, viena pirmųjų tų herojų, kurios atvirai parodė, kaip mums nepavyksta pasiekti tų idealių standartų. Bridget Jones parodė, kad nėra baisu, kad kažkas nepasiseka, kad pažadai duoti sau lieka neįvykdyti, kad nieko baisaus, jei nesi nežemiška kone ore sklendanti deivė, nieko tokio, jei kartais “susidirbi”, jei korsetas, į kurį įsispraudi susisuka, jei išgeri per daug vyno ir dainuoji “all by myself”. tumblr_mnun0snmoj1qzdfclo1_500
K.Ž.G

Cenzūra ir spaudos atgavimo, kalbos, knygos diena

 

enhanced-buzz-25190-1379943927-12

 

Iš pradžių galvojau parašyti, ką nors gero apie šitos dienos svarbą. Apie kalbą, apie knygas, apie kalbos reikšmę, apie laisvos spaudos būtinumą. Nežinojau, kad tas BŪTINUMAS bus toks aktualus šiandien.

Šiandien perskaičiau :

“Prieš pusmetį pasirodęs pasakų rinkinys „Gintarinė širdis”, kuriame publikuotos ir dvi pasakos apie tos pačios lyties poras ‒ jau niekur nebepardavinėjamas. Internetinėse parduotuvėse, kurios turėjo likučių, kai kas dar spėjo knygą įsigyti. Iš Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos internetinės svetainės informacija apie tai, kad tokia knyga išleista, dingo. Universitetas teigia tokį sprendimą priėmęs remdamasis vidaus ir išorės ekspertais bei neslepia, kad tam įtakos turėjęs ir iš grupės Seimo narių gautas raštas. Pasakų autorė Neringa Mikalauskienė, kūrybą publikuojanti kaip Neringa Dangvydė, sako, kad tokie Universiteto veiksmai primena sovietmetį, kai užtekdavo vieno skambučio „iš viršaus” ir „nepatogi” knyga ar filmas būdavo „padedami ant lentynos” ir žmonių nepasiekdavo. Teisės specialistai prideda, kad toks elgesys – kūrybinės laisvės ribojimas ir diskriminacija, Lietuvai galinti kainuoti dar vieną pralaimėtą bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.”

“Tačiau Lietuvos tėvų forumui, ne kartą pasisakiusiam prieš vaikų informavimą apie santykius tarp tos pačios lyties asmenų, bei konservatyviai Seimo narių grupei kreipusis į Lietuvos edukologijos universitetą ir Kultūros ministeriją, pastaroji kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą prašydama „Gintarinę širdį” „įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo aspektu”. Zitos Zamžickienės vadovaujamos tarnybos ekspertai tvirtina nustatę, kad dvi pasakos, kuriose pasakojama apie santykius tarp tos pačios lyties veikėjų ,,Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo” ir ,,Apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių lakštingalom giedančių” priskirtinos „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai”.

Daugiau informacijos- čia

Man baisu skaityti, kad tokie dalykai dedasi Lietuvoje 2014aisiais. Kad egzistuoja homofobinės nuostatos, tai man nėra naujiena, bet kad imamasi tokių ėjimų, kad knyga “slepiama”, kad norima uždėti “N-14” ant jos, tai bjauru.

Tai, kad tokios cenzūros vis dar įmanomos praėjus tiek daug metų nuo draudimo, praėjus dešimtmečiams po sovietinio cenzūravimo, rodo, kad mes nepasimokėme.

Dar nesupratome.
Šiandieninė spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena rodo, kad šita diena negali būti “naftalininė”, vien minėtina.

Jog mes negalime tik prisiminti, kaip blogai ir kaip baisu buvo seniau, nes šiandien užsiimame tuo pačiu.

Patys.

enhanced-buzz-1504-1379943854-7

enhanced-buzz-25173-1379943907-5

enhanced-buzz-25196-1379944008-1

 

K.Ž.G

2014-ųjų metų ALMA premija (skirta A.Lindgren atminti) – Barbro Lindgren

Pirmą kartą ALMA premija buvo skirta autoriui ar organizacijai iš Švedijos.

  • 2003 – Christine Nöstlinger  (Austrija) ir Maurice Sendak JAV
  • 2004 – Lygia Bojunga (Brazilija)
  • 2005 – Ryōji Arai (Japonija) ir Philip Pullman (D.Britanija))
  • 2006 – Katherine Paterson (JAV)
  • 2007 – Banco del Libro (Venesuela)
  • 2008 – Sonya Hartnett (Australija)
  • 2009 – Tamerinstitutet (Palestina)
  • 2010 – Kitty Crowther (Belgija)
  • 2011 – Shaun Tan (Australija)
  • 2012 – Guus Kuijer (Nyderlandai)
  • 2013 – Marisol “Isol” Misenta (Argentina).
  • 2014 – Barbro Lindgren (Švedija). Barbro Lindgren yra parašiusi daugiau nei 100 knygų. Ji laikoma knygos vaikams reformuotoja, o jos knygų turbūt yra kiekvienoj švediškų namų vaikiškoj bibliotekoj.Būtent B.Lindgren knyga apie Maxą buvo pirmoji knyga su tekstu mano mažajam K., kurią skaitėm jam kiekvieną vakarą.
    Teksto  ten buvo labai mažai, be to, jis tyčia parašytas supaprastinai. B.Lindgren  knygose apie Maxą net praleidžia tam tikrus žodžius, tad ne visi sakiniai yra gramatiškai teisingi, bet užtat lengvi, suprantami, tokie, kokiais kalba 1,5-2 metų vaikai.
    Dabar, kai jau abu vaikai didesni, skaitom apie paršiuką Benny ir jo mažą brolį.
    K.Ž.G

9789129549690_200  51XNDRNV7ELsecondColumn

 

 

barbro-lingren-narabiblio