Iš pradžių maniau, susirasiu lentynoje, kokią nors pasiskolintą knygą, bet į biblioteką esu atidavusi visas skolintas.
Tada pagalvjau, kad turiu krūvą knygų, kurias esu pirkusi, bet kurių de facto neturiu. Žinoma, žodžius “turiu krūvą knygų” turėjau rašyti kabutėse, nes turiu omeny eknygas.
Kalbu ne tik apie tai, kad skaitmeninė knyga neturi tam tikrų fizinių sąvybių, bet ir tai, kad kai spaudžiame “buy” mygtuką daugeliu atveju kalba eina apie licenzijavimą, savotišką knygos nuomą.
Yra atvejų, kurie labai aiškiai iliustravo, kad ne visos knygos mums priklauso: pvz. Amazon Kindle atvejis, kai pirkėja buvo apkaltinta netinkamu savo account’o naudojimu ir jai buvo net neįmanoma pasiekta knygas, už kurias ji buvo sumokėjusi. Arba kitas atvejis, kai vienas profesoriaus visos iPade buvusios knygos buvo ištrintos, kai jis  keliavo i Singapurą, kadangi ten nėra priėjimo prie Google Play.

Net ir mano programa, kurioje skaitau eknygas, yra pvz. apribojimas, kad kai kurias knygas galiu parsisiųsti tik 3 kartus. Spėkit, ar aš tūžau, kai mano app nustojo veikęs, ir aš turėjau viską perinstaliuoti ir parsisiųsti knygas iš naujo.

Bet… aš labai džiaugiuosi eknygom. Pastebėjau, kad aš skaitau daugiau, kai pradėjau skaityti eknygas ir audioknygas. Eknygas skaitau eilėje prie kasos, autobuse, mašinoje, net pasislėpusi kokiame nors kampe svečiuose. Audio klausausi, kai migdau vaikus, tvarkau namus ir kasinėju sode. Nuostabus dalykas, kad aš telefone visada turiu krūvą neskaitytų knygų, kad galiu norimą knygą parsisiųsti per 2 minutes, nors jau vidurnaktis.
Tikiuosi, kad teisiniai klausimai su eknygom išsispręs su laiku.

K.Ž.G

Aš rimtai galvojau, kad šitas #bookaday knygų iššūkis bus nesunkus, bet kai esu spaudžiama į kampą duoti visokius knyginius rangus ir laipsnius (geriausia, mėgstamiausia), tai visos mintys apie lengvumą dingsta.

Jei mano mėgstamiausia rašytoja yra M.Atwood, tai tada mažiausiai mėgstama knyga yra “Lady Oracle”

Jei mano mėgstamiausia rašytoja yra V.Woolf, tai tada mažiausiai mėgstamos knygos nėra

Jei Jane Austen, tai tada “Northanger Abbey” arba “Mansfield Park”

K.Ž.G

W.Szymborska Eilėraščiai 1945-2002

OPENNESS

Here we are, naked lovers,
beautiful to each other—and that’s enough.
The leaves of our eyelids our only covers,
we’re lying amidst deep night.

But they know about us, they know,
the four corners, and the chairs nearby us.
Discerning shadows also know,
and even the table keeps quiet.

Our teacups know full well
why the tea is getting cold.
And old Swift can surely tell
that his book’s been put on hold.

Even the birds are in the know:
I saw them writing in the sky
brazenly and openly
the very name I call you by.

The trees? Could you explain to me
their unrelenting whispering?
The wind may know, you say to me,
but how is just a mystery.

A moth surprised us through the blinds,
its wings in fuzzy flutter.
Its silent path—see how it winds
in a stubborn holding pattern.

Maybe it sees where our eyes fail
with an insect’s inborn sharpness.
I never sensed, nor could you tell
that our hearts were aglow in the darkness.

Vertė Joanna Trzeciak

Netikėtas susitikimas

Esam be galo malonūs vieni kitiems,
tvirtinam, kaip gera susitikt po šitiek metų.

Mūsų tigrai laka pieną.
Mūsų vanagai vaikšto pėsti.
Mūsų rykliai skęsta vandenyje.
Mūsų vilkai žiovauja prie atverto narvo.

Mūsų gyvatės nusikratė žaibų,
beždžionės – įkvėpimų, povai – plunksnų.
Jau seniai šikšnosparniai išlėkė iš plaukų.

Nutylam vidury sakinio
beviltiškai šyptelėję.
Mūsų žmonės
nemoka susikalbėti.

Vertė Janina Degutytė

Geriausias knyginis sandėris, ko gero, buvo prieš 2 metus, kai su draugais iškylavom Österlen ir kai aš antikvariate “Vidury kaimo” už labai prieinamą kainą nusipirkau šešis H.C.Andersen pasakų tomus.
Įrašą iš to antikvariato galima paskaityti čia

K.Ž.G

Ot pabandyk išsirinkti vieną vaikystės knygą. Mission impossible.
Bet sakau James Kruss “Timas Taleris arba Parduotas Juokas”. Tokiu nutrintu viršeliu, su Timo Talerio ir barono Sanomed (skaitykit pavardę atbulai) veidais ant viršelio. Kai radau naują knygos leidimą knygyne labai apsidžiaugiau ir nupirkau. Dar ir filmas sovietinis buvo pastatytas pagal knygą

Dar man labai įsiminė W. Saroyan “Tėtis, tu keistuolis”, “Mama, aš tave myliu”, Christine Nöstlinger “Šalin agurkų karalių. Pirmadienį viskas kitaip”, G. Rodari “Tortas danguje”, Gerhard Holtz Baumert “Alfonsas Bailius”, V.Misevičius “Danuko Dunduliuko nuotykiai”
Vaikystės knyga, nepadariusi man didelio įspūdžio vaikystėje, užtat tapusi viena svarbiausių knygų man suaugusiai- L.Caroll “Alisa stebuklų šalyje”

(Žinau, kad mano tėvai skaito blogo įrašus, tai jiems trumpa žinutė : jei rasit namuose šitas paminėtas knygas, atidėkit MAN, o ne sesei ;-))

Planavau prisijungti prie #bookaday iššūkio birželį, bet pavėlavau. Šiandien prisiminiau, jog ir šį mėnesį su #bookaday vėluoju.
K.Ž.L., jei kurią dieną ir tu nori prisijungti, širdingai prašom 🙂

Rekomenduoju paskaityti įdomų interviu su rašytoja Sandra Bernotaite . Seniai jau buvau skaičiusi ką nors tokio racionalaus ir intelektualaus  lietuviškoje internetinėje erdvėje.

“Mūsų visuomenėje trūksta intelektualinės atsvaros iracionalumui ir religingumui. Tai ypač skaudžiai atsiliepia tokiais atvejais, kai sprendžiamos svarbios etinės problemos, pavyzdžiui, klausimas dėl abortų draudimo. Jei aiškiai girdėtųsi ir proto balsas, tokie sprendimai nebūtų vienbalsiai priimami vadovaujantis miglota krikščioniškąja tradicija. ”

“Kai lietuvių kultūrinėje spaudoje nuolat pasirodo religine retorika persunkti straipsniai, kuriuos nesunku atpažinti iš kaltės projekcijos, gėdos ir pasaulio pabaigos temų, kai bandoma atskirti mokslą nuo meno, pastarąjį priskiriant „metafizikos“ sričiai, o mokslą paliekant „vienmačiams“ materialistams, kai viešuosiuose diskursuose vyrauja isterija, o ne racionalūs argumentai, nepaprastai aktualu išgirsti žodžius apie intelektinį sąžiningumą. ”

K.Ž.G

Išpažintis: aš G.Orwell “1984” ir “Animal Farm” perskaičiau tik prieš 2 savaites
Nežinau, kaip Orwello tekstai praslydo neskaityti. Gal todėl, kad fabula tų abiejų knygų gerai žinoma? Esu daug kartų dalyvavusi pokalbiuose, kur kiti tiesiog iš anksto manydavo, kad aš tas knygas esu skaičiusi: “Žinai, buvo kaip Orwell “1984”- daug  kontrolės… Na tu juk žinai…” O aš nežinojau.

Šiandien 111asis George Orwell gimtadienis.
“1984” Orwell rašė 3 metus. Jis rašė sirgdamas, o kai nebeturėjo jėgų užbaigti teksto, paparašė leidyklos sekretoriaus pagalbos, bet jos negavo, tai tekstą jis tvarkė ir perrašinėjo pats namuose, kur nebuvo nei šildymo, nei elektros.
Knyga buvo išleista 1949 metais tapo sensacija. Po metų G.Orwell mirė.

Skaitau dabar tiek daug, kad laiko rašyti tinklaraštyje apie perskaitytas knygas nelieka. Ką čia tinklaraštis, jei seminare dalyvauju tik “pusiau pasiruošusi”, nes teksto tokią galybą reikia perskaityti. Ir dar po to mokslinę literatūrą. Bet čia nenusiskundimas, o didelis džiaugsmas. Pradėti studijuoti literatūrą buvo labai geras žingsnis, net jei gana baisoka keisti savo profesiją

Tai tik trumpai parašysiu labiausiai įsiminusias skaitytas knygas

W.Goulding “Musių valdovas”
Kažkokiu būdu šita knyga praslydo neperskaityta, bet kadangi ji buvo įtraukta į kursą “Vaikų ir paauglių literatūra”, tai pagaliau atėjo eilė ir jai.
Nuostabūs kone rojų primenantys gamtos aprašymai kontrastuoja su žiauriu žmonijos elgesiu ir verčia pagalvoti, kokia plonytė yra ta mūsų kultūrinė luoba, koks plonytis civilizuotos visuomenės sluoksnis mus skiria nuo barbariškų veiksmų.
Iš pradžių W.Golding norėjo pavadinti šitą knygą “Strangers from Within“, bet vėliau pakeitė pavadinimą į “Lord of the Flies”, kas reiškia velnią, t.y blogį slypintį žmoguje

Apie G.Flynn “Gone Girl” K.Ž.L jau rašė. Aš prisidedu prie pagyrų choro: knygoje pilna įdomių psichologinių pastebėjimų, autorė sugeba perduoti “trintį” žmonių santykiuose. Kaip ir daugelyje detektyvų, knygoje yra pateikta socialinės kritikos, G.Flynn perduoda nusivylimo, socialinės ekonominės griūties jausmą, kuris sekė po paskutinės ekonominės finansinės krizės JAV. Iš pradžių bandžiau knygos klausytis, bet buvo per sunku, nes negalėjau perskristi per sunkiąsias vietas, todėl nusipirkau popierinį variantą.
Šiemet bus išleistas “Gone Girl” filmas. Nick Dunne vaidins Ben Afflecck, jo dingusią žmoną Amy- Rosamund Pike

Filmo official trailer

Ši savaitė “Populiariosios literatūros” kurse yra siaubo savaitė. Skaitom E.A.Po “The Fall of the House of Usher” ir S.King. Dar žiūrim “Ėriukų tylėjimą”. Paauglystėje, kai tėvai buvo svečiuose ,aš sugalvojau pažiūrėti S.King “It” ekranizaciją. Baigėsi tuo, kad dvi savaites bijojau įeiti į vonią, o dantis valiausi virtuvėje. Po 10 metų sugalvojau pažiūrėti “The Shining”, baigėsi tuo, kad apsiverkiau ir savaitę miegojau su įjungtom šviesom. Žodžiu, mano santykiai su siaubo literatūra ir filmais yra prasti. Bet šią savaitę buvau priversta. Kai su kursiokais dalinomės S.King skaitymo patirtimis, pasirodė, jog tų, kuriems S.King sugadino miegą ir ramybę gana ilgam yra daug. Viena kursiokė papasakojo, kad iki šiol jai sunku sėdėti ant lovos krašto …

Kita tema- science fiction. Tada skaitysim R.Asimov “I, Robot” ir žiūrėsim “Matricą”.

K.Ž.G

Pirmą kartą ALMA premija buvo skirta autoriui ar organizacijai iš Švedijos.

• 2003 – Christine Nöstlinger  (Austrija) ir Maurice Sendak JAV
• 2004 – Lygia Bojunga (Brazilija)
• 2005 – Ryōji Arai (Japonija) ir Philip Pullman (D.Britanija))
• 2006 – Katherine Paterson (JAV)
• 2007 – Banco del Libro (Venesuela)
• 2008 – Sonya Hartnett (Australija)
• 2009 – Tamerinstitutet (Palestina)
• 2010 – Kitty Crowther (Belgija)
• 2011 – Shaun Tan (Australija)
• 2012 – Guus Kuijer (Nyderlandai)
• 2013 – Marisol “Isol” Misenta (Argentina).
• 2014 – Barbro Lindgren (Švedija). Barbro Lindgren yra parašiusi daugiau nei 100 knygų. Ji laikoma knygos vaikams reformuotoja, o jos knygų turbūt yra kiekvienoj švediškų namų vaikiškoj bibliotekoj.Būtent B.Lindgren knyga apie Maxą buvo pirmoji knyga su tekstu mano mažajam K., kurią skaitėm jam kiekvieną vakarą.
  Teksto  ten buvo labai mažai, be to, jis tyčia parašytas supaprastinai. B.Lindgren  knygose apie Maxą net praleidžia tam tikrus žodžius, tad ne visi sakiniai yra gramatiškai teisingi, bet užtat lengvi, suprantami, tokie, kokiais kalba 1,5-2 metų vaikai.
  Dabar, kai jau abu vaikai didesni, skaitom apie paršiuką Benny ir jo mažą brolį.
  K.Ž.G