Author: kzL

Ilgas Oranžinis Sąrašas

~ kzL ~ Leave a comment

Štai tas oranžinis, paskelbtas kovo 8 d. Man net silpna, kaip knygų sąrašai ilgėja, krūvos auga, o laiko mažėja…

Gal jau ką nors skaitei? Kuris viršelis patraukė akį? Spėk, kas bua laimėtoja!

  • Island of Wings by Karin Altenberg (Quercus) – Swedish; 1st Novel
  • On the Floor by Aifric Campbell (Serpent’s Tail) – Irish; 3rd Novel
  • The Grief of Others by Leah Hager Cohen (The Clerkenwell Press) – American; 4th Novel
  • The Sealed Letter by Emma Donoghue (Picador) – Irish; 7th Novel
  • Half Blood Blues by Esi Edugyan (Serpent’s Tail) – Canadian; 2nd Novel
  • The Forgotten Waltz by Anne Enright (Jonathan Cape) – Irish; 5th Novel
  • The Flying Man by Roopa Farooki (Headline Review) – British; 5th Novel
  • Lord of Misrule by Jaimy Gordon (Quercus) – American; 4th Novel
  • Painter of Silence by Georgina Harding (Bloomsbury) – British; 3rd Novel
  • Gillespie and I by Jane Harris (Faber & Faber) – British; 2nd Novel
  • The Translation of the Bones by Francesca Kay (Weidenfeld & Nicolson) – British; 2nd Novel
  • The Blue Book by A.L. Kennedy (Jonathan Cape) – British; 6th Novel
  • The Night Circus by Erin Morgenstern (Harvill Secker) – American; 1st Novel
  • The Song of Achilles by Madeline Miller (Bloomsbury) – American; 1st Novel
  • Foreign Bodies by Cynthia Ozick (Atlantic Books) – American; 7th Novel
  • State of Wonder by Ann Patchett (Bloomsbury) – American; 6th Novel
  • There but for the by Ali Smith (Hamish Hamilton) – British; 5th Novel
  • The Pink Hotel by Anna Stothard (Alma Books) – British; 2nd Novel
  • Tides of War by Stella Tillyard (Chatto & Windus) – British; 1st Novel
  • The Submission by Amy Waldman (William Heinemann) – American; 1st Novel

The Art of Racing in the Rain

~ kzL ~ 4 Comments

“In Mongolia, when a dog dies, he is buried high in the hills so people cannot walk on his grave. The dog’s master whispers into the dog’s ear his wishes that the dog will return as a man in his next life. Then his tail is cut off and put beneath his head, and a piece of meat or fat is placed in his mouth to sustain his soul on its journey; before he is reincarnated, the dog’s soul is freed to travel the land, to run across the high desert plains for as long as it would like.

I learned that from a program on the National Geographic channel, so I believe it is true. Not all dogs return as men, they say; only those who are ready.

I am ready.”

Šioje knygoje apie tai, kaip pasaulis atrodo šuns akimis. Įdomiai. Tikriausiai panašiai, kaip “Skafandre ir drugelyje” – kai esi gyvas, protingas, mąstantis ir negalintis savęs išreikšti, na, nebent akies mirksniu arba uodegos vizginimu. O pasirodo, šuns kūne gyvena siela, kuri galbūt tuoj tuoj, jei viską išmoko šuniškam pasauly, reinkarnuosis į žmogų. Žodžiu protingas padaras, gali papasakoti viską, kas dedasi žmonių pasaulyje. Tiksliau, kas dedasi Enzo (toks šuns vardas) šeimininko Denis gyvenime. Nelabai linksmame…

Knyga klausėsi visai sklandžiai, tikrai savotiškai įdomi, bet kulminacija, sakyčiau tokia jau labai savotiška, truputį mane pritrenkė (confused), bet galiausiai nusprendžiau labai nesikabinėti ir ją “nuryti”. Pats knygos siužetas toks labai nestebinantis – klausai ir galvoji, na, tai autorius turi dvi galimybes, kaip pasielgti su Denis, tai klausimas kyla tik dėl to, kaip pasielgs – gerai ar blogai, – nemanau, kad labai didelis pliusas knygai, bet gal tik daugiau iš jos reikalaujantiems. O štai pabaiga tai patiko – šviesi, giedra ir paliekanti gerą jausmą. 

Neabejotinai rekomenduoju šunų mylėtojams arba tiems, kam liūdna ir norisi išsiverkti. Lyg ir kažkuo išskirtinė, lyg ir nelabai. Tokia tat.

Bet pavyzdžiui, patiko Sarai Gruen, Wally Lamb ir Temple Gandin.

“The Art of Racing in The Rain has everything: love, tragedy, redemption, danger, and–best of all–the canine narrator Enzo. This old soul of a dog has much to teach to us about being human. I loved this book.” — Sara Gruen, Author of Water for Elephants

“I savored Garth Stein’s The Art of Racing in the Rain for many reasons: a dog who speaks, the thrill of competitive racing, a heart-tugging storyline, and–best of all–the fact that it is a meditation on humility and hope in the face of despair. Since finishing this engagingly unique novel, I’ve found myself staring at my own dog, thinking, Hmm, I wonder …” — Wally Lamb, Author of She’s Come Undone and I Know This Much Is True

“The Art of Racing in the Rain takes you on an unforgettable journey through another kind of mind, through the eyes — and nose — of a dog. I found it fascinating.” — Temple Grandin, Author of Animals in Translation

Pagla knygą bus pastatytas filmas, kurį mes su Giedre tikriausiai būtinai žiūrėsim, nes ten vaidins Patrick Dempsey.

Puodukas kefyro ant palangės

~ kzL ~ 3 Comments

 Buvau knygos pristatyme knygų mugėj. Vis užgirstu apie autorių tai šen tai ten, ypač iš vaikiškų knygų laurų skynimo, o nieko neskaičius, tai ir užėjau. Ir kai rašiau čia, kad po mugės noriu tik atsigulti į lovą ir skaityti visą naktį, tai ėmiau ir perskaičiau šitą knygutę, apie kurią Regina Morkūnienė, įtariu, žmona, bet gal ir ne, sakė, kad tai yra baltoji maldaknygė ligoniui, gal jo artimiesiems ir visiems kitiems susidūrusiems su liga ir ligonine. Autorius ilgai sirgo prieš išeidamas, ir knygutėj supasakojo visą savo patirtį, pastebėjimus apie ligonines, gydytojus ir ligonius – ir taip taikliai. Tokia kažkokia balta ramybė sklinda iš tos knygos. Tokia kaip lyg gulėčiau nepatogioj ligoninės lovoj ir kaip filmą stebėčiau besikeičiančius palatos gyventojus, girdėčiau jų kalbas, darinėčiau spintelės, kur vysta obuoliai, gurgžda maišeliai, dureles, tokia, ramybė, kai žinai, kad tuoj pasveiksi ir išeisi. Arba nepasveiksi ir vis tiek išeisi, tik ne ten, kur sveikieji.

Nėra tai kažkoks pafilosofavimas aukštomis fražėmis – knygoje tokia paprasta ligoninės kasdienybė, balti chalatai, ligoninės personalo pervadinimas iš gydytojų ir sesučių į kažkokius sveikatos priežiūros specialistus ir slaugytojas, pakišos, isterikuojantys ir “tvarką” darantys visažiniai giminaičiai, svarbūs ir nelabai ligoniai – viskas taip taikliai ir įtikinamai.

O prasideda knyga taip: “Vaikai mėgsta sirgti. Tiesa, tik persišaldymu, gripu, gerklės skausmais. Neblogai dar, kai šiek tiek pasitempi raiščius, išsinarini petį ar įsiduri koją.

Žodžiu, kai susergi liga, kuri, puikiai žinai, po kelių dienų praeis, liga, dėl kurios nereikia gultis į ligoninę, kentėti nuo karčių tablečių ar skaudžių injekcijų ar visą dieną gulėti lovoje.

Kai kas pasakytų, kad vaikams patinka sirgti dėl to, kad tada nereikia eiti į mokyklą. Arba bent jau būti fizinio lavinimo pamokoje. Arba dėl to, kad galima kiek nori žiūrėti televizorių, skaityti arba stebėti taip seniai per rūpesčius, namų darbus ir nuovargį matytas lubas.

 […]

Tačiau svarbiausia priežastis – visai kita. Beveik visi sergantys vaikai gali pamatyti, kokios gražios ir rūpestingos jų mamos. Jausti, kai užsimerkus jos tylutėliai prisėlina prie tavo lovos ir ant kaktos uždeda ranką.

Tada vėl gali jaustis žmogumi.”

 

Dar keli susitikimai

~ kzL ~ Leave a comment

Šiandien atrodo, akd knygų mugė buvo taip seniai, prieš kokį mėnesį.. Net keista, kad dar ne visus suminėjau, su kuriais tikausi. Dar keletas nuotraukų.

This slideshow requires JavaScript.

Vaikiška knygų mugė 2

~ kzL ~ Leave a comment

Šiemet beveik nepirkau vaikiškų knygų. Kažkaip keista, kad nebuvo nieko, kas labai kristu į akis, arba daug nupirkau preitais metais. Bet vieną knygutę tikrai labai rekomenduoju. Atsimenat, kaip burbėjau ant Linos Žutautės “Kakės Makės ir netvarkos nykštuko“? Šį kartą nauja Kakės Makės knygutė “Kakė Makė ir pabėgusios ausys” – labai šiuo metu aktuali mūsų namuose. Iliustracijos – superinės – spalvingos, linksmos, jose tiek daug visko vyksta, tiek daug ko aptarti ir pastebėti su vaikais ir nepamirškite kiekvienam puslapyje surasti, kur slepiasi ausys. Sveikinu autorę ir visiems labai rekomenduoju.

This slideshow requires JavaScript.

Knygų gydykla

~ kzL ~ 1 Comment

Knygų mugėje pas vaikus – įdomiausia. Vienas kampas buvo skirtas knygų restauravimui, kur moterys rodė, kaip restauruoja knygas – kaip “maudo” knygų puslapius, kaip klijuoja plyšimus ir iš naujo suriša knygą. Labai įdomu.

This slideshow requires JavaScript.

Knygų mugė 2012

~ kzL ~ 17 Comments

Rytoj į knygų mugę jau nebenoriu. Užteks. Dvi dienos šurmulio į valias. Aprašinėti, kur buvau, ką mačiau, girdėjau ir regėjau, vajei, tikrai neturėsiu laiko. Šiais metais tikriausiai teks pasitenkinti nuotraukom, na, gal paskui ateis noras kažkokius gabaliukus papasakoti, tada jau taip, bet ne šiandien. Šiandien labiausiai norėtųsi imti vieną iš naujų knygų (o dieve, kurią???) ir visą naktį skaityti. Ir paskui visas naktis iš eilės, kad neliktų nė vienos neperskaitytos iki kitos mugės. Ir dar – pažadu bent mėnesį nepirkti nė vienos knygos. Neatsimenu, ar pernai man pavyko laikytis panašaus pažado? Jei pažadas buvo – nepirkti metus, tai garantuotai sugriešijau.

Pirmai daliai – ką parsitempiau per dvi dienas. Kai kurių partempiau ne po vieną…

2012 m. viltis (kad perskaitysiu). Lažinamės?

Mostly Harmless

~ kzL ~ 1 Comment

Taip apie mūsų mylimą Žemę rašo The Hitchhiher’s Guide to the Galaxy. Apie mūsų nuostabią žydrąją planetą, apdainuotus ežerus ir upes, kalvas ir slėnius.  Tiesa, prieš papildant knygos leidimą, Žemė buvo nusipelniusi tik vieno žodžio – harmless.

“If you’re a researcher on this book thing and you were on Earth, you must have been gathering material on it.”
“Well, I was able to extend the original entry a bit, yes.”
“Let me see what it says in this edition, then. I’ve got to see it.”
… “What? Harmless! Is that all it’s got to say? Harmless! One word! … Well, for God’s sake I hope you managed to recitify that a bit.”
“Oh yes, well I managed to transmit a new entry off to the editor. He had to trim it a bit, but it’s still an improvement.”
“And what does it say now?” asked Arthur.
“Mostly harmless,” admitted Ford with a slightly embarrassed cough.

Taigi, jeigu kartais jus apima savęs susireikšminimo bangos, puikybė ar dar koks biesas – paskaitykite Adam Douglas knygą – praeis.  Aš klausiau. Mašinoj, aišku. Ir kikenau. Tikriausiai gerai atrodžiau aplinkiniams vairuotojams. Sėdi viena ir kikena – kad dainuoja, įpratę gi, o čia kikena. Knygą nusprendžiau perklausyti, nes vis jaučiau šitą savo “knyginio išsilavinimo” spragą. Na, nesu aš skaičiusi Eridano leidyklos knygų (nes viršeliai nepatinka), o ir kai pabandžiau surasti lietuvišką pavadinimo variantą, tai jau tikrai negalvojau, kad tai bus

 

 Klausyti, žinoma, nebuvo taip lengva ir paprasta kaip kad Shantaram, prisipažinsiu, dar nė vienos audio knygos tiek kartų neatsukinėjau atgal, nes vis kur nors nusapnuodavau. Kažkaip pamesdavau dėmesį. Gal kai kurios vietos truputį nuobodokos klausyti arba per daug nesuprantamų kosminių žodžių, o kai nesiklauso lengvai, tai ir nudreifuoji kur nors. Pirmiausia mintis pradėjus klausyti buvo, kad nerealiai primena Kurt Vonnegut – sarkazmu, humoru ir panašiais dalykais.

Atsipalaidavimui rekomenduoju (na, ir puikybės vaikymui irgi).

Videofilmo trailer.

Apie depresuotą robotą čia.

  • The ships hung in the sky in much the same way that bricks don’t.
  • People of Earth, your attention, please. This is Prostetnic Vogon Jeltz of the Galactic Hyperspace Planning Council. As you will no doubt be aware, the plans for development of the outlying regions of the Galaxy require the building of a hyperspatial express route through your star system. And regrettably, your planet is one of those scheduled for demolition. The process will take slightly less than two of your Earth minutes. Thank you.
  • There’s no point in acting surprised about it. All the planning charts and demolition orders have been on display at your local planning department in Alpha Centauri for 50 of your Earth years, so you’ve had plenty of time to lodge any formal complaint and it’s far too late to start making a fuss about it now. … What do you mean you’ve never been to Alpha Centauri? Oh, for heaven’s sake, mankind, it’s only four light years away, you know. I’m sorry, but if you can’t be bothered to take an interest in local affairs, that’s your own lookout. Energize the demolition beams.
  • I don’t know, apathetic bloody planet, I’ve no sympathy at all.
  • There was a terribly ghastly silence.
    There was a terribly ghastly noise.
    There was a terribly ghastly silence.

***

Nuobodus subtilumas

~ kzL ~ 5 Comments

Na, nežinau, arba aš jau nieko nebesuprantu, arba mano ir knygų apžvalgininkės Rasos Gečaitės skoniai totaliai nesutampa. Štai ji išgyrė Bolano “Čilės noktiurną“, kuriame nieko žavinčio neradau, taip pat ji žavisi ir David Foekinos “Subtilumu“.

Nusipirkau knygą ir nusprendžiau greitai ją perskaityti iki mugės, kad nuėjus į susitikimą su autorium, būčiau bent kiek susipažinus su jo kūryba. Aha, atvažiuoja į Vilnių, tik aš jau nebežinau, ar eisiu, gal ir eisiu, bet ne dėl knygos. Niekaip nesuprantu, ko aš nesuprantu toje knygoje. Na taip, ji turi tokių gražių intarpų ir gabaliukų, pavyzdžiui, apie tai, kokius albumus būtų išleidęs John Lenon, jei būtų iki šiol gyvas, bet daugiau tai man kažkaip primena paprastą istoriją apie tai, kaip jis susitinką ją, jie idealiai vienas kitam tinka, susituokia, gražiai gyvena, jis išbėga pabėgioti, patenka į avariją, jo nebėra, ją kabina jos bosas, ji, aišku, nesikabina, geriau pabučiuoja nepastebimą kolegą, kuris pasirodo yra visai įdomus, originalus ir šmaikštus. Sustojau per pusę knygos, nes nusibodo akis vartyti. O šiandien ir nebežinau, ar taip ir palikti pusiaukelėj, ar paaukoti dar vieną vakarą akių mankštai? Kažkaip labai gaila laiko.

Tai kodėl vis dėlto tikriausiai eisiu į susitikimą su autorium? Nes jis pastatė filmą tokiu pačiu pavadinimu. Ir man atrodo, kad čia bus vienas iš variantų, kai filmas bus geresnis nei knyga. Arba Audrey Tautou jį tokiu padarys. Tiesiog filmo traileris toks patrauklus. Filmą Lietuvoje pradės rodyti jau vasario 24 d., o susitikimas su autorium irgi – jau šį savaitgalį.