Paskutinėm dienom pykstuos su blogu, kuris man neleidžia nei nuotraukų padėlioti, nei šiaip ką įdomaus nuveikti. Šitas postas jau vieną kartą dingo, tai nežinau, kaip man pasiseks čia jį atgaivinti. Kaip nors trumpai. Po šių eilučių bus nuotraukos, kurios realiai priklauso šitam postui, o abu kartu viename niekaip netelpa ir aš pamažu netenku kantrybės, urzgiu ir keikiuos, ir t.t. Įspūdžiai linkę blėsti, tai skubu rašyt.

Žodžiu, Goteburgo knygų mugėj man tikriausiai nelabai pasisekė dėl to, kad šių metų tema buvo “Nordic literature”, o tai reiškia, kad visokių anglakalbių buvo nedaug, bet nesiskundžiu, nes ir tų užteko, nes realiai mugėje buvome tik vieną dieną. Skirtumas nuo lietuviškos mugės yra toks, kad į visokius didelius susitikimus ir seminarus reikia pirkti atskirą bilietą, kuris biškį skandinaviškai kainuoja, tai mes tokio neturėjom, be to, nelabai ir būtume turėjusios laiko ilgai sėdėti susitikimuose. Taip kad mėgaukimės nerealiai nebrangiais Vilniaus mugės abonentiniais ir vienkartiniais bilietais, su kuriais galime eiti kur tik panorėję. Štai Vilniaus abonentinis kainuoja 25 lt., o Goteburgo keturių dienų su seminarais – 2,200 SEK, net neversiu į litus. Beje, visokios mokymo ir nemokymo įstaigos, aišku, bibliotekininkams būtent tokius auksinius abonentus ir nuperka.

O šiaip nebloga ta mūsų Vilniaus mugė. Ir dydis panašus, na, aišku, žvaigždės tokio kalibro kaip Goteburge pas mus būna retos, jei iš viso būna, o be to, ten kažkaip niekas jų neužgula kaip pas mus, vien Wassmo reikia prisiminti Vilniuje koks anšlagas buvo. O čia tai neseniai mano skaitytos/klausytos “The Secret Scripture” autorius Sebastian Barry sėdėjo per rankos atstumą, buvo galima prieit ir pakalbint, ir autografą nesigrūdant gauti, tik ta drąsuolė, apie kurią čia Giedrė rašė, to visai nesitikėjo ir savo drąsos visiems tiems dalykams nebuvo pasirezervavusi. Be to, visiškai paprastai gavom autografą iš airio Colm Toibin (viena iš mugės potemių buvo airių literatūra), o dar gi mugėj svečiavos paskutinis Nobelio premijos laureatas, o ir ankčiau minėtieji su Costa ir kitom premijom vyrukai ne iš kelmo spirti. Iš viso žvaigždėm pasijutom, kai iš Giedrės vardo lietuvybę užuodusi Rūta Šepetys užsinorėjo su ‘žvaigždėm’ nusifotkint. Va taip.

Žodžiu, moralas toksai – mylėkim ir džiaukimės savo muge, ji faina, suprantamų renginių pilna (aš turiu omeny kalbą) ir t.t.

Kas man labai patiko Goteburge, kad jei jau pokalbis su autorium vyksta anglų kalba, tai niekas jo neverčia, nes visi supranta (ir jauni, ir seni), kas suteikia labai daug malonumo, nes pokalbis labai aktyvus ir gyvas, ir nereikia juoktis du kartus. Ir nors jis būna iki 30 min, autorius tikrai spėja daugiau pasakyti, nei per valandą Vilniuje. Be to, moderatoriai būna tikrai gerai pasiruošę ir neina moderuoti va bank, kaip kartais atsitinka pas mus. Yra tekę girdėti visokių pamekenimų ir išankstinių nusistatymų, kuriuos vargšas autorius visokiais būdais stengias paneigti, tik kad jam niekas neleidžia.

Dar norėjau paminėti stendus, kurie labai daug kur visai paprastučiai, bet turi tokio skandinaviško šarmo arba tokių nuostabių skandinaviškų detalių, matysis iš nuotraukų, kurias įkelsiu vėliau.

Žodžiu, kelionė buvo nuostabi, patirtis įdomi, ačiū Giedrei už nuostabią draugiją ir kantrybę. Leidyklos, prašom išduoti Vilniaus knygų mugės datas, kad Giedrė turėtų laiko susikaupti ir nusipirkti pigius bilietus į Vilnių. Atsakomajam pasimatymui. Tiesa, aš vakarinių skaitymų ir rytinių voliojimųsi lovoje pažadėti negaliu 🙂