Author: kzL

Geras vertimas

~ kzL ~ 3 Comments

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė sąrašą knygų, iš kurių rinks geriausią vertimą. Geriausią vertimą, o ne geriausią knygą – svarbu nepamiršti! Sąrašas ilgas ir šiais metais esu perskaičius net kelias knygas (ne taip kaip preitais metais) ir net nežinau, už kurią čia balsuoti. Taip pat tame sąraše yra daug knygų, kurias norėčiau perskaityti arba net turiu savo lentynoj. Būtinai prabalsuok!

translation

Šiuolaikinės literatūros sąrašas
 

Alvtegen, Karen. Tikėtina istorija. Iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė. Baltos lankos, 2012.

Arenas, Reinaldas. Kai ateis naktis. Iš ispanų k. vertė Kristina Kežutytė. RSL, 2012.

Atwood, Margaret. Tarnaitės pasakojimas. Iš anglų kalbos vertė Nijolė Chijenienė. Baltos lankos, 2012.

Lena Eltang. Akmeniniai klevai. Iš rusų k.vertė Vladas Braziūnas. Vaga, 2012.

Hailji. Užupio respublika. Iš korėjiečių k. vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2012.

Krakauer, Jon. Į laukinį pasaulį. Iš anglų k. vertė Gediminas Sadauskas. Baltos lankos, 2012.

Lieske, Tomas. Didžiojo bulvaro kavinė. Iš nyderlandų k. vertė Antanas Gailius, Vilnius: Versus aureus, 2012.

Makine, Andrei. Trumpa amžinų meilių knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė. Tyto alba. 2012.

Matišić, Mate. Pomirtinė trilogija. Iš kroatų kalbos vertė Julija Gulbinovič. Aidai. 2012.

Murakami, Haruki. Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą. Iš japonų k. vertė Jurgita Polonskaitė. Baltos lankos, 2012.

Milosz, Czeslaw. Abėcėlė. Iš lenkų k. vertė Vytautas Dekšnys. Aidai, 2012.

Obreht, Tea. Tigro žmona. Iš anglų k. vertė Vidas Morkūnas. Baltos lankos, 2012.

Oksanen, Sofi. Stalino karvės. Iš suomių k. vertė Danutė Sirijos Giraitė. Versus Aureus, 2012.

Pamuk, Orhan. Mano vardas Raudona. Iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė-Kariniauskienė. Tyto alba, 2012.

Pavasaris bus kaip visuomet: šiuolaikinės latvių poezijos antologija. Iš latvių k. vertė Erika Drungytė. RSL, 2012.

Pilch, Jerzy. Mano pirmoji savižudybė. Iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. Kitos knygis, 2012.

Rachmanas, Tomas. Netobulieji. Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. Vaga, 2012.

Ravalec, Vincent. Padugnės giesmė. Iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas, Kitos knygos 2012.

Rivas, Manuel. Dailidės pieštukas. Iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė, Kitos knygos 2012

Sagan, Francoise. Pasiklydęs veidrodis. Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. Baltos lankos. 2012.

Shafak, Elif. Keturiasdešimt meilės taisyklių. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. Tyto alba, 2012.

Smith, Zadie. Balti dantys. Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė, Baltos lankos, 2012.

Klasikos sąrašas

Dali, Salvadoras. Paslėpti veidai. Iš prancūzų k. vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė. Baltos lankos, 2012.

D’Annunzio, Gabriele. Nekaltasis.Iš italų k. vertė Asta Žukaitė. Baltos lankos, 2012.

Dos Passos, John. Manhatano stotis. Iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis. Baltos lankos, 2012.

Egilio saga. Iš senosios islandų k. vertė Svetlana Steponavičienė. Aidai. 2012.

Fitzgerald, Franc Scott. Šioje rojaus pusėje. Iš anglų k. vertė Daiva Daugirdienė. Metodika. 2012.

Gary, Romain. Pseudo/Emile’io Ajaro gyvenimas ir mirtis. Iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė,Diana Bučiūtė. Baltos lankos, 2012.

Goethe, Johann Wolfgang. Augalų metamorfozė. Gyvūnų metamorfozė. Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Bukontas. Naujoji Rosma, 2012.

Gombrowicz, Witold. Apsėstieji. Iš lenkų k. vertė Irena Aleksaitė. Baltos lankos, 2012.

Hilton, James. Dingęs horizontas. Iš anglų k. vertė Rita Pilkauskaitė. Baltos lankos, 2012.

Kerouac, Jack. Big Suras. Iš anglų k. vertė Saulius Repečka, Baltos lankos, 2012.

Milašius, Oskaras. Sutemų dainos.Iš pranc. k. vertė Vaclovas Šiugždinis. Homo liber. 2012.

Nabokov, Vladimir. Žvelk į Arlekinus. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. Baltos lankos, 2012.

Pavel, Ota. Puikiųjų stirninų mirtis. Kaip aš sutikau žuvis. Iš čekų k. vertė Vytautas Dekšnys. Tyto alba, 2012.

Prancūzų poezija. Iš prancūzų k. vertė Vaclovas Šiugždinis. Versus Aureus. 2012.

Rodietis, Apolonijus. Argonautika. Iš graikų k. vertė Audronė Kudulytė – Kairienė. Mintis, 2012.

Roth, Philip. Portnojaus skundas.Iš anglų k. vertė Marius Burokas. Kitos knygis, 2012.

Sagan, Francoise. Nuostabūs debesys.Iš prancūzų k. vertė Stefa Čepukėnienė. Baltos lankos, 2012.

Sinclair, Upton. Džiunglės. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. Aukso žuvys. 2012

Šimto japonų poetų eilės. Iš japonų k. vertė Vytautas Dumčius. RSL, 2012.

Orwell, George. Lapok, Aspidistra. Iš anglų k. vertė Arvydas Sabonis. Kitos knygos. 2012.

Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai

~ kzL ~ 12 Comments

apelsinaiNežinau, nepaliko man įspūdžio knyga. Ir kažkokių ypatingų jausmų nesukėlė, praslydo ir tiek, net nežinau, ką čia apie ją parašyti. Galvoju  apie įvaikinimą (autorė buvo įvaikinta religingos šeimos) – rizikingas reikalas. Kažin kokios įvaikinimo sąlygos? Tikriausiai, jei esi išprotėjusiai religingas, niekas nedraudžia įvaikinti, bet, autorės atveju, toks įvaikinimas atrodo tiesiog siaubingai. Kaip bebūtų keista, įdomiausia man buvo skaityti autorės 1991 m. parašytą įžangą, kurią galite rasti ir čia.

Gone Girl

~ kzL ~ 11 Comments

 gone girl Viena iš knygų, kuri pastoviai atsirasdavo visokiuose rekomenduojamuose skaitymuose internetinėse parduotuvėse. Knygos aprašymas toks labai jau nekabinantis, ganėtinai tradicinis, tai aš taip truputį vartydama akis nusprendžiau, kad pabandysiu. Pasirodo, tikrai ne veltui rekomenduojama ir ne veltui toks bestseleris patapo. Jau ir filmui teisės nupirktos ir pagrindinį vaidmenį tikriausiai vaidins Reese Whiterspoon, kuri, manau labai tinka tam vaidmeniui, ne, bet apie ką mes čia.

Vyras ir žmona. Per 2008 m. finansų krizę ir interneto įsigalėjimą abu netenka darbo ir nusprendžia važiuoti gyventi į Misurį, į vyro gimtinę, tokį pusiau mirusį miestelį. Vieną dieną gražuolė žmona dingsta ir po po truputį besidėliojančio paveikslo visų akys nukrypsta į vyrą. Nick’ai, ką kur Amy? Ką jai padarei?

Apie savo gyvenimą pasakoja abu – ir vyras, ir žmona, tik vyras pasakoja iš dabarties perspektyvos, o žmonos skaitome dienoraštį, pradedantį pasakojimą nuo maždaug laikotarpio, kai jie pirmą kartą susitinka. Taip lėtai einame iki dienos X, kai sužinosime, kas yra žudikas. O gal iš viso nėra jokio žudiko? Gal tik visuomenės spaudimas, kad dingus žmogui kažurs būtinai yra lavonas ir būtinai yra kaltininkas?

Neįtikėtina, bet kaip tik perskaičius knygą, pasaulis pakabino akis ant to bekojo bėgiko Oscar Pistorius, kuris galbūt nužudė savo draugę. OMG, perskaičius Gone Girl, net nebežinai, ką apie tokias bylas reikia galvoti. Kartu dar prisimenu baisų filmą, neatsimenu pavadinimo, lygtais The Life of David Gale – apie mirties bausmės baisumą.

Koks likęs įspūdis po knygos? Mes niekada nežinom, kas yra kito žmogaus galvoje (duok dieve, žinom, kas mūsų pačių galvose – čia jau didelis pasiekimas). Visada galime kažkuo apsimesti, kažką suvaidinti, įtikinti aplinkinius, kad esame būtent tokie, o ne anokie. Tai ir šioje knygoje – pradedam su veikėjais vienoje pozicijoje, o paskui sūpynės švyst į kitą pusę ir veikėjai sūpt – visai kitokie. Man atrodo, kad būtent apsivertimas yra stipriausiai suveikianti knygos savybė ir vis ta nepabėganti mintis – šalia ko gyveni kiekvieną dieną, ką slepia kaimyno šypsena (siaubas, visada galima prisigalvoti visokių nesąmonių), kas miega šalia tavęs lovoje?

Ir knygos pabaiga netradicinė, sukėlusi daug visokių diskusių, net skaitytojų nepasitenkinimo – kaip taip gali būti! Man ji patiko. Tokia gan netikėta ir dar ne tokia, kurios labiausiai norėtųsi skaitytojui, na, kad perskaičius apimtų ramybė ir galėtum ramiai padėti knygą į šalį. Pabaiga su daugtaškiu. Ir tikiuosi, kad autorė iš daugtaškio nesugalvos daryti serialo.

gone girl autire

 

Cutting For Stone

~ kzL ~ 4 Comments

cutting-for-stone1

Pabaigiau, t.y. iš naujo perskaičiau, savo atsiradusio Kindle proga. Kiek sunkoka skaityti originalą, nes knygoje daug medicinos, taigi ir medicininių terminų, o ir šiaip kalba (bent jau kiek įsivaizduoju) labai išraiškinga, nes tekste pilna tų ”išraiškingų” nekasdienio žodyno žodžių. Gali vieną kitą pasižiūrėti, bet kai vietomis visas sakinys tokių prigrūstas, tai truputėlį pradeda erzinti. Bet tai ir yra vienintelis minusas, ir tai, tik ne native speaker’iams. Nes šiaip knygos istorija yra… net nežinau, kaip įvardinti. Nereali? Labai įdomi ir labai gera.

Pirmiausia pavadinimas. Jau gerai į knygos vidurį vis kirba mintis, kad pavadinimas kažkos užkoduotas ir kad jo nesuprantu iki galo. Bandžiau net žiūrėti, ar tai nėra koks nors angliškas išsireiškimas ir visaip kitaip sukau galvą, net užklausiau savo velsiečio kolegos, ką reiškia. Vieno iš pagrindinių knygos veikėjų pavardė yra Stone, tai ir kaip ir normalu, kad pavardė pavadinime. Tas veikėjas yra chirurgas, tai ir “cutting” lyg į temą. Galiausiai, trečiojo skyriaus epigrafas:

I will not cut for stone, even for patients in whome the disease is manifest; I will leave this operations to be performed by practitioners, specialists in this art… Hippocratic Oath

verghese

Žavingas pavadinimas! Bravo autoriui!

O istorija? Nenoriu pasakoti, nenoriu išduoti. Tikrai. Viskas prasideda nuo indų vienuolės sesers Mary Joseph Praise, kuri iš Indijos iškeliauja į Afriką misionieriauti. Pakeliui sutinka gydytoją Thomas Stone, tą patį, kur iš pavadinimo. Po kiek laiko jie vėl susitinka Etiopijoje, Missing ligoninėje, kur vienuolė tampa gydytojo asistente operacinėje, dirba ranka rankon, kol vieną dieną vienuolei prasideda gimdymas, kurio, žinoma, niekas nelaukė, kaip gi kitaip. Gimsta dvynukai berniukai. Štai jums ir istorija – kaip susiklostys visų keturių – šeimos – gyvenimas?

Giedrei. Giedre, Grey’s Anatomy serialo pavadinimą visą laiką priėmiau tiesiog kaip pavadinimą su veikėjos pavarde. Grey’s Anatomy, kaip pasiknisus sužinojau (nes knygos veikėjai mokosi iš tokio pavadinimo knygos), yra labai žymi Henry Gray parašyta anatomijos knyga, išleista 1858 m. ir su pataisymais leidžiama iki šiol! Unbelievable! Dar keisčiau, kai pamačius knygos viršelį, suprantu, kad šitą knygą laikiau rankoj, kai buvau vienam knygyne kitoj pusėj balos, tik niekaip negalėjau suprasti, kad čia ne knyga su serialo pavadinimu, o serialas su knygos. Blondinė, ne kitaip 🙂

grey's anatomy

anatomy

‘Keliaujanti knyga’ Kopenhagoje

~ kzL ~ Leave a comment

Viešinam gražų projektą

Morfai darbas _Seeder_ ir skulptura knygnesys Kaunas

Vasario 16-ąją Kopenhagoje pasklis lietuviškas žodis!

Šiemet kaip ne keista daugybė organizacijų prisijungia prie vasario 16-osios minėjimo. Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga šia proga žada surengti chorinio kalbėjimo manifestą, o kauniečiai planuoja didžiules eitynes. Tuo tarpu Danijos Karalystės lietuvių jaunimo bendrija pristatys “Keliaujančios knygos” projektą, kurio tikslas supažindinti Kopenhagos gyventojus su lietuvių rašytojų kūriniais.

 Šiuo projektu jaunimas mėgins prisiminti 1864 – 1901 metus, kuomet vyko žūtbūtinė lietuvių kova už gimtąjį žodį ir egzistenciją. Tada kovoti su lietuviškos spaudos draudimu pasiryžo daugiau nei 2000 knygnešių. Dabar šią Lietuvos istorijos atkarpą kiekvienas prisimena kupinas susižavėjimo ir susidomėjimo.

 Šiandien galime būti dėkingi knygnešiams, o gal likimui, kad galime skaityti, ką tik norime šimtais kalbų, tačiau labai dažnai tam neatrandame laiko. Pasiklydę rutinoje žmonės pamiršta knygų galią ir vertę.

 Jaunieji išeiviai pokštaudami save vadina “naujųjų laikų knygnešiais”. Galbūt šiek tiek kitokiais, nes jiems nereikia bijoti žandarų, tačiau jų misija panaši. Ir tebūnie tai protestas prieš skubančią vartotojišką imperiją, kurioje nyksta žmogaus asmenybė.

 Todėl šių metų vasario 16-tą dieną į Kopenhagos visuomenines erdves bus paleistos 8 lietuvių autorių knygos išverstos į anglų kalbą, tačiau tikimasi kad šis projektas bus tęstinis ir prie jo prisijungs daugiau lietuvių autorių ir leidyklų.

 Pagrindinė projekto mintis – palikti knygą netikėtoje viešoje vietoje, kur knygą gali atrasti ir pasiimti bet kas. Juk ne veltui sakoma, kad kartais ne žmonės renkasi knygas, o knygos išsirenka savo skaitytoją. Vėliau iš perskaičiusio knygą žmogaus tikimasi, kad jis jos kelionės neužbaigs savo dulkėtoje knygų lentynoje, o perleis tą knygą kitam pašaliečiui.

 Pirmosios į Kopenhagos gatves iškeliaus Rūta Šepetys “Tarp pilkų debesų”, modernios prozos lietuvių moterų rinkinys “No men, No cry”, fotoalbumas “An Echo of Vilnius”, Laimos Vincės kūrinys “Lenin’s Head on a Platter” ir kitos knygos iš Lietuvių rašytojų sąjungos leidyklos bei Books from Lithuania organizacijos.

 Neoficialiai “Keliaujančios knygos” projektas buvo pradėtas š. m. sausio 22-ą dieną Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito Danijoje metu. Susitikime su Danijos lietuvių jaunimo organizacijos (LYS) atstovais buvo pristatytas projektas ir įteikta pirmoji “Keliaujanti knyga”.

 Danijos lietuvių jaunimas tikisi, kad šios knygos taps puikiomis palydovėmis kelionėse ir mielomis kompanijonėmis prie puodelio arbatos, bet kuriam užsieniečiui. O taip pat supažindins užsieniečius su kitokia, tikrąją ir gražiąja Lietuva. Kaip patys projekto organizatoriai sakė “Kol tu dar nepriklausai televizijos ir kibernetinio pasaulio zombiams, tol tavo mintys yra pabudusios ir siela gyva.”

 

The Human Stain

~ kzL ~ 4 Comments

humanKas čia, Philip Roth knygų iššūkis? Visų Pilypo knygų? Dabar – 4 iš 31. Iš tikrųjų,  “Nemesis” nelikau labai sužavėta, bent jau iš pradžių, bet ta knyga man vis dar sukasi galvoje, pavyzdžiui, tik dabar žiūrėdama į geltoną šios knygos viršelį, sugalvojau, koks jis į temą, nors skaitant galvojau, kad jis man toks blankus ir neišraiškingas. Paprastos ir neįsimenančios knygos gi tiesiog dingta iš galvos, o Pilypas mane tikriausiai užkerėjo, kad nepaliauju apie jį galvojus.

Ne visada pasidomiu knyga iš anksto prieš skaitydama, tai taip ir gaunasi, kad iš alia trilogijos, kurią sudaro “Amerikietiška pastoralė“, “I Married a Communist” ir “The Human Stain”, ėmiau vidurinę ir praleidau. Na, tiek jau to. Kadangi P.Roth knygas man galvoje reikia subrandinti, tai net dabar nežinau, kaip apie “The Human Stain” parašyti. Gal tiek – labai patiko, labiau nei “Nemesis” (o “Nemesis” dabar patinka labiau, nei tada, kai perskaičiau). Norisi ir parekomenduoti ir neišduoti knygos siužeto, kaip čia išsisukti?

Coleman Silk iš Athena koledžo dekano (nežinau, ar čia tiksliai verčiu tas pareigas) pareigų buvo atleistas už rasizmą. Jo paskaitų nelankančius studentus jis pavadino “spooks”. Žodžių, kurių tiesioginė prasmė yra “vaiduoklis”, o netiesioginė – įžeidi afroamerikiečiams. Atrodo, kas čia tokio nuostabaus, jei ne tai, kad pats “rasistas” yra juodaodis, kaip čia pasakius, juodaodis savo krauju ir kilme, nes jo paties oda kaip juodaodžio yra labai šviesi ir jis apsimeta juodaodžiu nesantis. Jis apsimeta žydu. Neblogai, ane? Apie jo kilmę žino tik jo šeima, kurios jis išsižadėjo prieš vesdamas baltaodę merginą, su kuria susilaukė keturių vaikų – su siaubu prieš kiekvieno vaiko gimimą galvodamas apie laukiamą prisipažinimą. Ar teks Coleman’ui prisipažinti?

Dar nusprendžiau, kad šio autoriaus knygų daugiau neklausysiu, nes klausyti jis vis dėlto man yra per sunkus. P.Roth knygose man reikia su grįžti atgal, prisiminti ir pasitikslinti, o audio knygoj tiesiog negali lengvai surasti tos specifinės pastraipos ar knygos vietos. O dabar manęs jau laukia knygos ekranizacija.

Kas nori?

~ kzL ~ 2 Comments

Kartais mane apima visiškas išprotėjimas dėl knygų. Kaip kitaip pavadinti tai, kad Hilary Mantel knygos “Wolf Hall” aš turiu popierini variantą, tada turiu elektroninį audio variantą ir dar netyčia nusipirktą abridged CD variantą. O smagiausia, kad ta knyga man visai net nepatinka, aš jos kol kas nebaigiau skaityti ir artimiausiu metu neplanuoju baigti. Todėl galvoju, gal būtų norinčių gauti dovanų tą CD variantą, kad jis man namuose nebadytų akių ir neprimintų apie crazy išlaidavimą. Norintieji prašom apsireikšti komentaruose.wh

Gudrioji nuodų virėja

~ kzL ~ 1 Comment
Suomiškas viršelis
Suomiškas viršelis

Jei nebūčiau žinojus autoriaus, tai niekada knygos tokiu viršeliu nebūčiau paėmus į rankas. Nu, kas per viršelis – katastrofa kažkokia. Tingiu ieškoti, bet įtariu, kad leidyklos “Pasviręs pasaulis” tikriausiai seniai  nebėr ant šios žemės…

Pagal viršelį atrodo, kad leidykloj niekas neskaitė knygos...
Pagal viršelį atrodo, kad leidykloj niekas neskaitė knygos…

Taigi, po Tess Gerritsen baisybių norėjau kažko lengvo. Nerealiai pasirinkau. Vėl žmogužudystes! Tiesa, šį kartą vykdomas lengvai ir šmaikščiai, net pelnytai už “geros” suomių bobutės kankinimus. O veiksmas visas dėstomas tokiu stilium, labai panašiai kaip Jonas Jonassen “Šimtametyje” – na, nutinka viskas kažkaip netikėtai ir lengvai, ir vėl sukasi pasaulis.

Pagal aprašymą ant knygos viršelio tikėjausi, kad visos žmogžudystės įvyks greitai, nes paprastai ant viršelio aprašoma knygos pradžios intriga, tai laukiau vis laukiau, kada pagaliau čia visi numirs. Pasirodo, kad ant viršelio žodis žodin perrašyta knygos pabaiga. Totaliai nesąmonė, todėl siūlyčiau planuojantiems knygą skaityti, jokiais būdais neskaityti jokių užrašų ant viršelio, išskyrus pavadinimą.

(Ačiū Novum už nuorodą į suomišką viršelį).