Mes su Giedre esam medicininių serialų fanės. Na, žinai, Gray’s Anatomy arba House MD arba ER (Ligoninės priimamasis), tai jei esi tokių serialų fanas/fanė, tai šita knyga tau. Na, nes ją parašė gydytoja anesteziologė ir parašė apie mediciną.
Dėl laiko, skirto skaitymui, nebuvimo knygą skaičiau labai ilgai, tai dabar galvoju, kaip čia objektyviai parašyti. Iš pradžių knygą skaityti buvo labai įdomu, o paskui nebelabai įdomu, o gal tik taip atrodė, nes skaičiau labai ilgai po labai mažai. Tačiau, kai pagaliau nusprendžiau “damušti”, tai surijau per du vakarus, tai manau, kad jei skaitymo laikas neišsitemps, tai knyga tikrai visai nebloga. Šiaip literatūriniu požiūriu gal vidutiniška, bet trečioji knygos dalis tai, sakyčiau, tokia trileriška gal, panašiai, kaip J. Grisham – negali eit miegot, kol neperskaitei.
Knygoje anesteziologė Marie ramiai gerai dirba savo darbą, kol vieną diena, žinoma, kas gi daugiau, atsitinka nelaimė – ant opoeracinio stalo miršta mergaitė ir visų žvilgniai nukrypsta į Marie. Skaitytojas kaip ir žino, kad klaidos Marie nepadarė, tačiau kas tada kaltas dėl mergatės mirties – sindromas, kurį turi mergaitė, gydytojai, nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės? Autorė gerai ir taikliai aprašo visą tą beviltišką situaciją, kaltę prieš vaiką praradusią motiną, dvasinį skausmą, teisines vingrybes ir šie aprašymai tikrai įtraukiantys. Vienintelę pastabą turėčiau tik dėl nukrypimų nuo temos, nereikšmingų dialogų ir panašių intarpėlių, kuriuos būtų visai galima iš knygos išmesti ir niekas net nepastebėtų.
Jei kas norit paskaityt (pvz. mano sesė), tai turiu popierinę knygą (ačiū Sandrai), o ne elektroninę. Beje, buvo labai smagu popierinę skaityt 🙂
Šiandien paskelbtas Man Booker ilgasis sąrašas. Jį sudaro trylika knygų. Sąraše yra keturi naujokai, t.y. keturios debiutinės novelės (Stephen Kelman, A.D. Miller, Yvvette Edwards and Patrick McGuinness), taip pat vienas, jau kartą laimėjęs premiją rašytojas, tai Alan Hollinghurst, 2004 m. laimėjęs su knyga The Line of Beauty.
Štai jie:
Julian Barnes The Sense of an Ending (Jonathan Cape – Random House)
Sebastian Barry On Canaan’s Side (Faber)
Carol Birch Jamrach’s Menagerie (Canongate Books)
Patrick deWitt The Sisters Brothers (Granta)
Esi Edugyan Half Blood Blues (Serpent’s Tail – Profile)
Yvvette Edwards A Cupboard Full of Coats (Oneworld)
Alan Hollinghurst The Stranger’s Child (Picador – Pan Macmillan)
Stephen Kelman Pigeon English (Bloomsbury)
Patrick McGuinness The Last Hundred Days (Seren Books)
A.D. Miller Snowdrops (Atlantic)
Alison Pick Far to Go (Headline Review)
Jane Rogers The Testament of Jessie Lamb (Sandstone Press)
D.J. Taylor Derby Day (Chatto & Windus – Random House)
This slideshow requires JavaScript.
Trumpasis sąrašas bus paskelbtas rugsėjo pradžioje. Giedre, ką sako bukmeikeriai? O kas tau atrodo laimėtojas? Mano akys kažkaip užkliuvo už English Pigeon.
Štai ir perskaičiau Sandros Bernotaitės knygos priešpaskutinį eskizą, kuris užvadintas “Virgos džiaugsmai”. Perkaičiau ir parašiau autorei laišką su komentarais. Įmetu gabaliukus čia, atsiprašau, kad be lietuvybių, bet su lietuvybėm perrašyti tiesiog žiauriai neturiu laiko. Tai geriau būti tokiam įrašui, nei jokiam.
___
Tai va, kaip ir zadejau, stengiausi skaityti kritiskai, nezinau, ar man pavyko, nes zinai, labai daznai pasinerdavau i skaityma ir tiesiog net negalvodavau apie kazkokias kritikas ir panasiai. ir man labai patiko tie pasinerimai, nes tai pats geriausias irodymas, kad knyga tiesiog yra gera knyga. Sutinki? O dar didesnis malonumas, kad man niekaip nereikes apsimetineti ieskant geru knygos vietu, nes tereikia tik pasakyti, kokios vietos geroje knygoje man uzkliuvo. Zodziu, uraaaa! gera knyga, man patiko. Filmas apie knyga tiesiog vyniojosi, maciau personazus, ziauriai i juos isijauciau, vienu momentu, net dejau i sona lapus, nes jau per daug buvau isijautusi, jau skausmingai viskas daresi. Labai charakteringi personazai, tokie tikri, tikrai. man sitas vienas is labiausiai istrigusiu ispudziu. aisku, mane daznai labai erzina zmoniu/heroju , kazkoks neveiklumas ar uzsiciklinimas, bet tavo knygoje kazkaip pavyko isvengti uzknisimo ir gal tiesiog buvo tiek, kiek reikia, sekmingai islaikyta riba.
Aisku, knyga tokia lietuviska, bet kazkaip kitaip lietuviska, neerzinanciai. ji nera nei ivanauskaitiska, nei kokia kitokia, kaip minejai kunciska, kunciniska ir tai man labai patiko. nezinau, ar teisinga sakyti, kad moteriska. gal teisingiau sakyti, labai gerai atskleidzianti moters vidu, kas jame gyvena, kas kirba, moters-vyro, moters-anytos, moters- exzmonos santykiai, moters-motinos, seseru. Dabar kazkaip pagalvojau, kad kaip iseis knyga butinai duosiu savo mamai paskaityti, turetu jai patikti.
tiesiog dabar akyse stovi visi tie vaizdai is ejimo gedimino prospektu, sereikiskese, virgos bute, net zinau, kaip isplanuotas, kas matosi per langus ir koks namo kiemas, koks taksistas, kokia biblioteka, kaip isdestytos lentynos. gal kas nors pastatys filma pagal tavo knyga? butu gerai nelietuviu rezisierius, kad nesugadintu :)))
Kokios galetu buti pastabos. Yra keletas vietu, kurios man uzkliuvo, keletas pastraipu, lyg ir iskrentanciu is knygos, geros mintys,. bet gal joms reiketu kakokio kito pavystymo.Dar butu idomu tiksliau zinoti laikotarpi veiksmo, nes lyg irgi tada butu aiskiau, ar i tema mano kabliukai, ar ne.
Tai va. (…)
Is pradziu man kazkaip labai kliuvo pavadinimas knygos, bat perskaicius knyga jisai kaip ir issipilde, tai jau nebegaleciau sakyti, kad netinka. is viso neisivaizduoju, kaip pavadinima reikia sugalvoti. tai gal tada sakyciau, kad pavadinimas neblogas, bet gal galetu buti ir geresnis? as cia siaip galvoju, kad jei matyciau tokia knyga knygyno lentynoje, tai negaleciau garantuoti, kad mane labai patrauktu ta knyga pagal pavadinima skaityti. tai cia tik del to. bet zinai, greita as cia taip sakyti, kai pasiulyti irgi nieko negaleciau, na bet cia jau ne mano darbas :))) tiesiog kazkaip norisi, kad pavadinimas butu knygos karuna, na, pavadinkim zemiskai labai, tas linkas, kuris traukia knyga pirkti, pasiimti bibliotekoje. nu, toks pavadinimas, kaip Gaisras :))
(…)
dar labai man patiko ta vieta, kur Galina bando ikalbeti Virgai, kaip ji myli Aida. tokia labai taikli situacija. super!
Tokios tokeles, tokie gabaliukai komentariniai. Manau, kad kol kas tai yra viena geriausių mano šiais metais skaitytų knygų. O man tokiai “išpindėjusiai” skaitytojai, kuriai jau sunku beįtikti… oho, manau, tikrai neblogas rodiklis apie knygą. Bravo Sandrai!
Sandra Bernotaitė
Kai pradedi daryto ką nors naujo, atveri sau langą į naujas galimybes ir naują patirtį.
Jei Giedrė nebūtų manęs švelniai užspaudusi rašyti knygų blogą, aš niekada tikriausiai nebūčiau skaičiusi naujo rašytojos romano, kuris dar nekvepia nei dažais, nei nauju popierium. Nes jis dar tik pakeliui pas skaitytojus. Neįtikėtina patirtis. Aha, dabar skaitau Sandros Bernotaitės, kaip čia įvardinti – būsimą/esamą romaną. Jėga
Pats pirmas žmogaus priskyrimas vos tik gimus: berniukas ar mergaitė? Įsivaizduok, jei visiems mieliems klausiantiems draugams neturi ką atsakyti, nes tavo vaikas nei berniukas, nei mergaitė, ir berniukas, ir mergaitė. Tokia klaikoka situacija atrodytų, bet iš tikro gal dar klaikiau nuo minties, kad tėvai kaip ir susitaikytų su vaiko kitoniškumu (kaip kada dažnai susitaiko), bet labai aiškiai supranta, kad aplinkinis pasaulis tiesiog nepriims kitokio atsakymo nei – berniukas arba mergaitė. Ypač jei tai kažkoks tolimas užkampis, maža bendruomenė, 1968 m.
Prisipažinsiu, ilgokai vengiau šitos knygos, nes labai jau man ji asocijuojasi su “Middlesex”, kuri buvo kaip čia pasakius, beveik tobula knyga. Tad tikriausiai ir nereikėtų nustebti, kad Annabel, nors ir pristatoma, kaip viena iš knygų, kurių nereikėtų pražiopsoti, man nepaliko ypatingai didelio įspūdžio – tema nebe nauja, išdėstymas irgi ne penkios žvaigždutės. Knygai duosiu 3,5. Bet gal ir nekreipkit didelio dėmesio į mano burbesius, nes man kažkokia gerų knygų krizė arba aš šiaip virstu į niekuo negalinčią pasitenkinti burbeklę. Arba ne 😛
Taigi, Kanadoje, šiaurėje, šeimoje gimsta toks vaikas – ir berniukas, ir mergaitė, bet tėvas nusprendžia, kad vaikas, savo paties labui bus auginamas kaip berniukas. O tuo sprendimu motina mintyse palaidoja savo dukrą. Berniukas auga nieko nežinodamas apie savo ypatumus, tik žinoma, ankščiau ar vėliau ylos lenda iš maišo.
Nelabai geras viršelis
Knygą perskaičiau gan lengvai, bet man ji kažkaip pasirodė ne visai vientisa. Labiau norėjosi, kad K.Winter susikoncentruotų ties vaiku, jo jausmais, tai, kaip jam sekasi rasti/nerasti savo vietos, o autorė kažkaip blaškėsi tarp gamtos ir gyvenimo laukinėje gamtoje aprašymo (tuos intarpus prasvajodavau), tėvų jausmų, berniuko draugės istorijos (kažkaip man iš viso nelabai į temą). Žodžiu, būna ir geriau, bet skaityti galima.
Tiesa, pripažinsiu, kad knygos viršelis labai vykęs. Yra dar vienas, ne toks geras, tai jei jau skaitysi, tai bent jau su “geru” viršeliu. Na, o aš tai skaičiau Kindle.
…tada, kai knygų žiurkė pirmiausia užsuka į miesto knygyną ir (visiškai nejuokaujant) jame pasiklysta. Tada jau visai sąžinė negraužia, kad miestas liks neapžiūrėtas. Prisipažinsiu, vien dėl to knygyno verta gyventi Boulder – universitetiniame Kolorado valstijos mieste – nuostabi atmosfera, įdomūs žmonės, nerealus knygynas. Atsiprašau už rankų drebesį nuotraukose – nerealiai jaudinausi.
Vos iš proto neišsikrausčiau, kai pamačiau, kad Emmos Donoghue knyga su autografu – autorė knygyne lankėsi vos prieš kelias dienas. Kaip nepirkt tokios knygos, nors Kindle jau laukia elektroninė kopija? Neįsivazduoju, kaip susiturėjau nenusipirkus… Jau dabar gailiuosi, garbės žodis.
Kaip ir oro uoste, čia populiarios knygyno darbuotojų rekomendacijos. Net radau Linos rekomendaciją! Negi čia dirba kokia nuors lietuvaitė? O be to, knygynas pardavinėja second hand knygas už kokį pusę kainos. O visiškam “Sale” knygos kainuoja po kelis dolerius. Žodžiu, nors verk atsisėdus prie savo pilnutėlio čimodano…
Aišku, kur einu, ten labiausiai traukia visa tai, kas susiję su knygomis. Ir apie miestą galiu spręst iš knyginių vietų 🙂 Keletas tokių simpatiškų iš kalnų papėdėje įsikūrusio Manitou Springs, Kolorado valstija.
Esu pasimetus laiko juostose, todėl nežinau kada, vakar ar užvakar, beveik visą parą prabuvau oro uoste/lėktuve. Apie oro uostų malonumus jau pasakojau čia. Šį kartą mano oro uostų jausmai buvo truputėlį kitokie. O kitokius jausmus labiausiai įtakojo Kindle. Dėl ko? Dėl to, kad garantuotai būčiau nusipirkus mažiausiai vieną knygą, o kelionėj atgalios, kai jau niekas nebepasvers tavo oro uosto pirkinių, tikriausiai dar gerą krūvelę, o dabar tik pastovėjau, paglostinėjau viršelius ir truputi pafotkinau, kad galėčiau parašyti knygų žiurkėms. Na, ir visas knygas, kurias noriu perskaityti taip pat nusifotkinau, tiesiog, kad žinočiau, ką parsisiųsti į Kindle.
Ir žinot, man tikrai buvo baisiai gaila to knygos nusipirkimo malonumo, nuo kurio turėjau susilaikyti. Žiauriai. To jausmo, kai išsišiepusi įsidedi knygą į rankinuką ir jauti jos svorį (na, arba grūdi į rankinuką prie kitų knygų, kur jau nebetelpa). Ir to jausmo, kai glostinėji viršelį, skaitai kas ant jo parašyta ir taip toliau. Na, stengiausi visa tai kompensuoti stovėdama prie lentynos. Tik negalvokit, kad nebepatinka, man mano Kindle – nerealus daiktas, kur aš visas tas knygas nešiojuosi, ir stovėdama knygyne galiu visas jas tuoj pat nusipirkti ir tampytis visur su savimi ir niekas neapkaltins ir negrasins dėl per didelio mano bagažo svorio. Va.
Ką dar įdomaus pastebėjau? Oro uostuose ir lėktuvuose žmonės skaito. Kuo arčiau Amerikos, tuo labiau skaito Kindle, Europoje daugiau dominavo popierinės knygos. Mačiau tiek daug, kad jau net nebesistengiau atsiminti, kas ką skaito. Šalia manęs sėdėjęs amerikietis vyrukas, mačiau, per savo iPod klausėsi Adam Douglas Hitchhikers Guide to the Galaxy, su kitu šalia sėdėjusiu pakeileiviu draugiškai skaidėm Kindle, vienam oro uoste šalia sėdėjusi močiutė irgi skaitė Kindle (kaip gerai – gali pasididint šriftą ir visai nereikia akinių!).
Taigi, lentynos Amsterdamo Shipol atrodo taip (kaip smagu matyti pažįstamus pavadinimus, autorius ir viršelius):
Svarbiausia parduotuvė oro uosteKen Follet - artėja ir šio autoriaus eilėčia galima pavėluot į lėktuvąDaug daug S.ClarkoJei keliauji pas prancūzusViena geriausių ever olandų knygų - Mečetės namaiGiedrė šitą jau minėjoMečetės namai olandiškaiCoelho tikrai nebeturi rūpintis pragyvenimuKaipgi be Zafon?
O čia jau už Atlanto. Akcija oro uoste – kaip perskaitysi, gražink ir gausi atgal 50% sumos. Įdomu, kiek tokių skaitytojų atsiranda, kurie į oro uostą tempia perskaitytas knygas?
Read and return
Šitą jau būčiau nusipirkus. Na, bent jau skaitysiu greitu metu. Apie šitą knygą labai gerai atsiliepia The Help autorė.
PaštininkėNaujienos JAVuoseKnygyno pardavėjos apie parduodamas knygas
Mano kompiuteryje man by default išmeta google.lt, kas man visai nepatinka, nes ten nebūna tokių grožybių, kaip Google.com, todėl aš dažniausiai per preivartą maigau, kad būtų galūnė .com, nes tada gali išvysti visokių grožių, kaip pavyzdžiui šiandien:
ir sužinoti, kad šiandien yra tokio šaunuolio amerikiečių vaikų rašytojo Richard Scarry gimimo diena! O Richard Scary garantuotai žino visos mamos ir tėčiai, kurie skaito su savo vaikais, nes jis parašė knygutę “Ką žmonės veikia visą dieną”.
Prisipažinkit, juk skaitėt apie laiško kelionę, arba kaip peliukai plaukė tokiu didžiuliu peliukų laivu. Ir taip toliau ir taip toliau. Paskaitykit ir šį varkarą. Gimimo dienos proga.
Tylioj ramioj Žvėryno gatvelėj, lenta per medžius beveik nematoma
Mes su Giedre esam medicininių serialų fanės. Na, žinai, Gray’s Anatomy arba House MD arba ER (Ligoninės priimamasis), tai jei esi tokių serialų fanas/fanė, tai šita knyga tau. Na, nes ją parašė gydytoja anesteziologė ir parašė apie mediciną.
Kai pradedi daryto ką nors naujo, atveri sau langą į naujas galimybes ir naują patirtį.
Pats pirmas žmogaus priskyrimas vos tik gimus: berniukas ar mergaitė? Įsivaizduok, jei visiems mieliems klausiantiems draugams neturi ką atsakyti, nes tavo vaikas nei berniukas, nei mergaitė, ir berniukas, ir mergaitė. Tokia klaikoka situacija atrodytų, bet iš tikro gal dar klaikiau nuo minties, kad tėvai kaip ir susitaikytų su vaiko kitoniškumu (kaip kada dažnai susitaiko), bet labai aiškiai supranta, kad aplinkinis pasaulis tiesiog nepriims kitokio atsakymo nei – berniukas arba mergaitė. Ypač jei tai kažkoks tolimas užkampis, maža bendruomenė, 1968 m.
…tada, kai knygų žiurkė pirmiausia užsuka į miesto knygyną ir (visiškai nejuokaujant) jame pasiklysta. Tada jau visai sąžinė negraužia, kad miestas liks neapžiūrėtas. Prisipažinsiu, vien dėl to knygyno verta gyventi Boulder – universitetiniame Kolorado valstijos mieste – nuostabi atmosfera, įdomūs žmonės, nerealus knygynas. Atsiprašau už rankų drebesį nuotraukose – nerealiai jaudinausi.
knyguziurkes.com 