Na štai ir vėl artėja diena, kai džiūgausime, kad dar kartą apsisukome aplink Saulę, suvedinėsim sąskaitas ir užsirašinėsim į sporto, t.y. knygų klubus. Šiais metais vėl lankiau tris, bet su gerais pasimuliavimais – Prezidentinis vis išsirenka skaityt, ką aš jau skaičius (į tai seniai jau niekas nekreipia dėmesio), kiek spėju lekiu į Vilniaus literatų namų (su Dovile Kuzminskaite), na, ir “Raros”, nes man tai geriausias būdas prisiruošt skaityt šios leidyklos knygas, o kur dar geriausios mieste knyginės diskusijos! Pora knygelių įkrito ir su Litmenio klubu. Žodžiu, beveik nėra kada dirbti, kiek užklasinių reikalų.

Šiais metais ir vėl dalyvavau “Alma litteros” suaugusiųjų literatūros konkurso komisijoj, deja, be laimėtojo, o dabar esu pačiam knygų klausymo įkarštyje, nes trečią kartą renkame geriausią knygų skaitymo balsą. Dar vienas metų išskirtinumas – net tris knygas skaičiau/klausiau po antrą kartą. Žiūros “Dizerį” perskaičiau, kol susiruošiau rašinėlį rašyti, praėjo keli menesiai, pasiėmiau “pavartyt” ir perskaičiau dar kartą. Beje, antrą kartą patiko labiau, tad natūraliai kyla klausimas, gal ir kitas reiktų po du kartus skaityt? Tada panašiai atsitiko su Arundhati Roy “Mother Mary Comes to Me”. Perklausiau, irgi antrą kartą po 20+ metų perskaičiau “Mažmožių dievą,” o tada ir vėl perklausiau “Mother Mary”. Kažkaip pradėjau greit nulūžt vakarais, tai nelabai betinka audio klausymas, nes nieko neatsimenu ryte. Produktyviausias klausymas vis dėlto važiuojant darban arba kuičiantis buityje.

Statistikos mylėtojoms ir mylėtojams – lietuviškų knygų šiemet tik 19 (pernai 33!), audio – 21 (pernai 20, užpernai 24), Ukrainos autorių – 3, ir net 2 kaimynų latvių ir 4 lenkų. 5 norvegų, aišku, detektyvų dėka. Žinia, stengiuos kuo įvairesnių tautybių skaityt, tai dar perskaityta čekų, norvegų, prancūzų, vokiečių, argentiniečių, anglų, škotų, nyderlandų, čiliečių, italų, airių, kroatų, korėjiečių, portugalų, australų, ispanų, amerikiečių, danų, indų, taivaniečių, žydų, švedų.

Versdama savo mažojo princo Moleskin knygelę, kažkaip šiemet nerandu knygų, kur būt nunešę stogą. Tai gal šiemet bus trys grožinės labiausiai patikusios, viena negrožinė ir viena poezijos:

Metų labiausiai patikusios:

• Claudia Pineiro “Elena žino”
• Jevhenia Kuznecova “Kopėčios”
• Ana Auzina “Buveinė”

Poetai šiemet kaip niekad užderėjo, net nespėju visų skaityt, tebūnie mano metų favoritė Vitalija Maksvytė “ne kraujo, ne pieno.”

Labai geros:

• Darius Žiūra “Diseris”
• Ieva Dumbrytė “Negrįžtantys”
• Siri Ranva Hjem Jakobsen “Sala”
• Arhundhati Roy “Mother Mary Comes to Me”
• Maria Judite De Carvalho “Tuščios spintos”
• Juan Gomez Borcena “Lieka tik oras”
• Lars Mytting “Seserų varpų” trilogija
• Katriona O’Sullivan “Poor” arba “Skurdo vaikas”
• Benjamin Labutat “Kai liaujamės suprasti pasaulį”
• Jon Fosse “Trilogija”
• Fatma Aydemir “Džinai”
• Ann Napolitano “Hello, Beautiful”
• Naomi Watts “Dare I Say It: Everything I Wish I’d Known about Menopause”
• Jolanta Donskienė “Donskis yra Donskis”
• Helen De Witt “Paskutinis Samurajus”
• Katerina Tučkova “Baltųjų Karpatų raganos”
• Zyta Rudzka “Tas juokias, kas dantis turi”

Na, o per 15 tinklaraščio metų perskaitytos 1,268 knygos. Kai per gyvenimą 3-5 tūkstančiai, reikia atidžiai rinktis. Na, turiu omeny, kad būtų malonumas skaityt. O man baisia noris metus užbaigti relaksuojant su kokiu detektyvu. Taip ir padarysiu. Jei spėsiu, bus 1,269.

Gerų, taikių ateinančių 2026!