Patalinės blakės

Toliau skaitau mažųjų kalbų knygas, šį kartą kroatų autorės Martinos Vidaič knyga “Patalinės blakės”, kuri autorei pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją.

Įdomus jausmas perskaičius šią knygą – negaliu pasakyt, kad labai patiko, bet kad nepatiko irgi kažkaip nėra. Tokia banguota – vienos siužetinės linijos atrodo labai vykusios, o kitos tokios lyg ir datemptos, įdomiausia, kad kai apie knygą diskutavom knygų klube, tos vietos, kur man kėlė erzulį ir atrodė labai vadovėlinės-auklėjamosios, kitoms buvo labai į temą ir labai patiko.

Tai viena iš man kliuvusių dalių – architektūra, pagrindinė veikėja yra žymi architektė, maištinga ir norinti projektuoti išskirtinius, su aplinka nesipjaunančius pastatus. Tai viska kaip ir ok, bet man visi pafilosofavimai pasirodė tokie biškį paaugliški ir su per daug patoso – na taip, galiausiai viskas atsiremia į pinigus ir užsakovo norus, apie ką čia purkštaut ir dejuot – geriau filosofuok, kaip viską pasukt, kad perkalbėt ir įtikint, kad tavo mintis geresnė. Dar ir tokia profesinė-meilinė linija su architektūra susieta, ten irgi maždaug noriu myliu negaliu – man ne kaip veikia.

O štai kita siužeto linija, kur ta pačioji protagonistė šnai viską meta, čiumpa bare pirmą pasitaikiusį vyrą ir ant karštųjų išvažiuoja į pabėgimo roud tripą – mane ir įtikino (ir papasakota gerai, ir emocija gerai pagauta), ir patiko. Nes jauti, kad iš nevilties ir vienišumo, ir to pačio savotiško pagrūmojimo pasauliui, tikrai įmanomas toks variantas – lyg rytojaus nebūtų.

Pabėgimas, kuris veda namo, į pasaulį, iš kurio išėjai ir į kurį, deja, sugrįžt nebeįmanoma, nes tavo gyvenimo laikas bėgo paknopstomis, o namie jis sustingęs, ten beveik niekas nesikeitė, išskyrus paliktas skolas, nebaigtus darbus ir įsipareigojimus. Namai, kur esi paprasta kaimo mergiotė, greit nukarūnuojama ir pristatoma prie darbo Kusturicos filmo lygio giminaičių – viskas tikra, apčiuopiama ir gyvenimiška. Ir tas ritualinis namo perstatymas (buvo galima ir be lobio apasieiti, bet oh well) labai gražiai uždaro ratą, nuramina ir suveikia kaip tramplinas šokt atgal į pasaulį.

_____________________

Už knygą dėkoju leidyklai “Hubris”.