Kadangi pati dirbu didelėje korporacijoje, visada įdomu paskaityti, kaip gyvena kiti, labai dideli, labai didelės žvaigždės. Buvau kiek skeptiškai nusiteikus, nes su tokiom knygom irgi turiu patirties. Dažniausiai jos yra tiesiog išpūstas straipsnis iš kokio žurnalo, TED Talk’o ar pranešimo konferencijoj. Ir nors koncentruotas straipsnis būna labai įdomu, pati knyga būna išpūsta ne visada prasmingais reikalais. Na, tai Netflix jokio išpūtimo nesijuto, tiesa, reikia gal kažkaip nesierzinti dėl knygos amerikoniškumo, nes tikrai labai labai amerikoniška. Ir žinoma, skaityti reikia su “grain of salt” (žiupsniu druskos), nes knyga išleista 2020 metais, o žinia, kad kovido metu Netflix buvo aukso amžius, užkėlęs įmonės akcijų kainą iki USD 690 2021 metų pabaigoje ir staiga pasibaigęs kartu su kovido pabaiga (akcijų kaina, pasauliui atsiplėšus nuo teliko sumažėjo beveik 4 kartus – iki USD 186). Tai labai įdomu, kaip visi knygoje aprašyti principai veikia/neveikia, suveikė/nesuveikė, bet tikriausiai ir toliau veikia, jei kaina sugrįžo į USD 437. Bet tikriausiai niekada nebebus to aukso amžiaus, galime susilažint.

Šiaip pats taisyklės principas, kad nėra taisyklių ir reguliavimų, nes tai yra didžiulis ir užknisantis bei brangus biurokratinis aparatas, yra labai įdomi. Principas vienas – tavo išlaidos turi nešti naudą kompanijai ir tu neši už tas išlaidas atsakomybę. Na, pavyzdžiui, jei skridai biznio klase, tai net tavo močiutė turėtų pritarti tokiam tavo sprendimui. Šitaip žmonės įgalinami greitai priimti įmonei naudingus sprendimus. Greitai, o ne su milijonu ir vienu parašiuku, kaip yra tradicinėse korporacijų kultūrose, kur galiausiai vis tiek nėr kaltų, jei padaroma kliurka – tik atpirkimo ožiai. Na, business as usual. O ką, jei tavo sprendimas nepasiteisino? Tada turi kuo greičiau pripažinti savo klaidą, visiems paaiškinti, kodėl manai, kad kažką tęsti yra nesąmonė ir pasidalinti išmoktomis pamokomis. Nu, visiškai logiška, ar ne? Beje, jei močiutei tavo biznio klasės makaronai neužsikabins – būsi atleistas kaip švaistantis įmonės lėšas. Klaidų, sakė, galima padaryti keletą, jei vien tik kliurkinsi irgi ilgai nepaeis. Beje, dėl šitokios šitokios atsakomybės žmonėms ten irgi stogai važiuoja.

Dar labai įstrigęs principas – atviras ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys. Privalomas. Kad ir kaip nepatiktų. Bet žinoma, tinkamai ir mandagiai išsakytas. Jei nutyli, reiškia veiki įmonės nenaudai ir esi nelojalus. Nu čia tai auksas, įdomu, kiek veikia realybėj. Nes ta tyla šūdmalos metu mane tiesiogine žodžio prasme užmuša. Aišku, knygos autoriai pasakoja apie įvairias situacijas, kaip tas feedbackas buvo suteiktas tesingai, kaip neteisingai, kaip jie patys tokį gavo ir kaip nepatiko ir t.t. Nu, labai įdomu.

Na, paskui ten visokios – nėr numatytų atostogų dienų, niekas nemoka premijų nuo “darbo rezultatų” (labai logiška pasirodė, nes o kas, jei metų eigoje visiškai pasikeitė verslo aplinka, o darbuotojai dėl tų rezultatų ir toliau traukia vežimą ne ta knyptimi? Netflixo praktika – pažadėtą premiją, pridedi žmogui prie atlyginimo ir taip gauni didžiausią rinkos atlyginimą ir geriausius žmones. Bent taip sako. Gal ne visi geriausi nori dirbti kaip išprotėję?), savo vertės savipasitikrinimo testas, labai didelis atvirumas (pvz., jei atleidai žmogų dėl girtavimo, tai nuo nieko neslepi), jokių anoniminių įvertinimų ir grįžtamojo ryšio.

Na, o šiaip tai Netflixo kultūra yra labai žiauri. Eina sau. Maždaug – geriausi iš geriausių ir, jei nebesi geriausias, tai viso gero. Gauni labai gerą išmoką (nu, įdomu, kad 4 mėnesių išmoka skaitoma labai gera) ir viso. Hastings, Netflix vadovas, valdybai pastoviai kartoja – jei aš ne geriausias, tai ir mane pakeiskit. Nu, maždaug viskas įmonės labui ir jokių asmeniškumų. Nežinau, man tas stilius toks maždaug – “nuvarytus arklius nušauna”.

Tai va taip netikėtai įdomiai susiklausė (yra baltoslankos audioknygyne) vaikšinėjant rytais prieš darbą. Daug principų labai pritariu, bet jiems įgyvendint reikia labai didelio darbuotojų sąmoningumo (kas irgi šiaip yra super), vadovų talento surinkt geriausius (ne arogantiškus šiknius) darbuotojus ir t.t. Labiausiai nustebino, o kartu ir nenustebino, kaip į platų pasaulį išeiti nusprendę amerikiečiai nustebo, kad už JAV ribų yra pasaulis ir jis yra kitoks. OMG. Maždaug, oi, prieš einant reikia pasidomėti, kas ten tokie, kiti žemės gyventojai ir kokia jų bendravimo kultūra. Nebūtų amerikiečiai. Visiškas basic tarptautinio verslo reikalas. Bet tebūnie.

Visiems korporatyvų gyventojams labai rekomenduoju.

__________________________________

Už knygą (popierinę) dėkoju leidyklai “Baltos lankos”