Anapus fotografijų

Knygai einant į pabaigą ėmiau galvoti, kad ji galėtų niekada nesibaigti – skaityčiau ir skaityčiau (panašiai kaip Olive Kitterige knygos dalių galėtų būti begalybė). O beskaitydama bibliotekos knygą, sugalvojau, kad man žiauriai reikia ją turėti savo bibliotekoje (nors knygų antrą kartą neskaitau, bet šią laisvai būtų galima) – taip man jos reikia. Toks būtų mano naujos meilės Kate Atkinson išpažinimas. Po “Gyvenimas po gyvenimo” ir “Griuvėsių dievo“, “Anapus fotografijų” lipa ant pirmos vietos pjedestalo – labai patiko.

Nuo pirmo puslapio, kurioje knygos veikėja pasakoja apie nelabai romantišką savo pradėjimą, knyga stebina ryškiu Kate Atkinson stiliumi (Ir ji taip ypatingai rašo, kad man čia iš viso nesinori jokių apžvalgų rašyt savo neatkinsonišku stilium). Kažkaip savaime suprantama atrodo atpažinti lietuvių autorių iš stiliaus, bet verstinį, verstą skirtingų vertėjų – neįtikėtina, kaip išraiškinga!

Nors knygoje daug visokių personažų ir pakeleivių, ją skaičiau kaip vienos šeimos/giminės moterų – gimstančių, augančių, įsimylėjusių, gimdančių, mylinčių, nekenčiančių, rėkiančių ir tylinčių, tekančių, našlaujančių, laukiančių, pradingstančių, iškeliaujančių, ieškančių – istorijas. Moterų, apsikrovusių vaikais ir besistebinčių, kaip atsidūrė tokioje beviltiškoje nemokamų tarnaičių padėtyje, moterų, besižavinčių ir keikiančių vyrus, moterų, konkuruojančių tarpusavyje nuo tada, kai buvo mažytės mergytės. Daugybė personažų, kurie yra tokie tikroviški ir gyvenimiški, dažniausiai nelabai mieli, išskyrus keletą vos ne angeliškos išvaizdos ir gerumo jaunuolių, kad pasijauti sėdinti jų vituvėje ir ragaujanti jų kepinius, kurių jokiais būdais negalima pirkti kepykloje (gėda šeimininkei).

“Anapus fotografijų” slypi daugybė istorijų, kurias narplioji narplioji, pamiršti (kas kieno vaikas-brolis-dėdė-meilužis) ir prisimeni, nieko nebesitiki, o autorė tik šast kitam puslapį apsuka istoriją, primena, atskleidžia, prajuokina, ironizuoja (nuolatos). O labiausiai gal iškaišo tarp eilučių. Tylias angliškas dramas (na, čia jums ne Neapolis), kurių atgalinis sprogimo laikmatis jau tiksi.

Ypatingai rekomenduoju, eina sau, koks gėris.