Kaip jaustumeis, jei tavo kaimynas niekaip nepasensta (kaip tik pagalvojau, kad maniškis įtartinas, visai nesensta)? Tikriausiai priklausytų nuo to, kuriam amžiuje gyventumei, kiek baimių ir prietarų klajotų to meto ore. O jei pati būtumei nesenstanti (beveik)? Tikras džiaugsmas šiuolaikinėms žvaigždėms būtų, ar ne? Bet prieš apsisprendžiant, būtų gerai pagalvoti ir apie neigimas puses – tai, kad galiausiai visada lieki vienas, visi mylimieji miršta greičiau, nei tu, sensti irgi lėtai, ilgai ir nuobodžiai su visais seno žmogaus nemalonumais….
Knyga, skirta smegenų poilsiui. Tokia, kai tik akys laksto per puslapius, kad greičiau greičiau sužinoti, kaip baigsis. Žodžiu, greitas skaitymas. Nesikabinėsiu labai prie knygos – tikėjaus daugau gylio, o gavau labiau pločio, kaip man, ne visada gerai motyvuoto. Bet, manau, kad patiks visiems, gal labiau visoms, kurioms patinka tas plotis, lengvas skaitymas, lengvas pasigraudenimas, poilsinis alia žurnalo skaitymas. Čia sakyčiau, iš to žanro atostoginio, apie kurį esu pastoviai klausiama: “gero, lengvo ir negrūzinančio”. Nes bus ir pakankamai geras (su keliom gerom mintim), ir pakankamai lengvas – va, žiūrėkit, beveik ir tobula knyga kažkam gaunas. Tegyvuoja vasara ir lengvi skaitiniai.