Šiemet nusprendžiau knygų mugės knygas laikyti arčiau ir perskaityti bent jau iki kitos knygų mugės. Ir dar skaityti įvairesnių šalių rašytojus. O su šia knyga atsitiko taip, kad sudominta knygos pavadinimo, nuėjau į pristatymą, o paskui, kai nuėjau į leidykos Homo liber stendą, tai išėjau su puse leidyklos knygų – “Iš dangaus krintanys dalykai” – taip pat šios leidyklos knyga.
Šis romanas – tai žiauri gyvenimo sovietinėje Estijos realybėje pradžia. Žinome, kad saldu nebuvo, bet šioje knygoje ypač dūšią sopa, kad purvini darbeliai, nesukant galvos, dirbami naivaus mažo vaiko rankomis. Ir dar tas nuolatinis žmogaus speidimas į kampą. Visiškai beviltiškas – klaikus slogutis, kai žinai, kad bus tik blogiau ir blogiau. Arba pasiduosi, arba palauš, perlauš. Nėra šviesos šitoj knygoj. Ir vilties ne per daugiausiai. “Pranyko būties švelnumas, glostančios šypsenos. Lygybė, brolybė ir nė krislo artimojo meilės.” Nesigailėdama važiuoja sovietinė mašina, traiškydama ir silpnuosius, ir ištikimuosius.” Ir iki 1990-ųjų dar labai toli…