Susiviliojau viršelio viliotiniu, iš karto prisipažįstu. Tiek vaizdiniu, tiek aprašu ant nugarėlės. O perskaičius, galvoje susimaišo dvi knygos – atsimenate, prieš pat knygų mugę skaitytas “Pakutinis lapis”, kur veiksmas vyksta atšiaurioje Laplandijoje ir ši, nemažiau atšiaurioje Škotijoje. Nors Laplandija daug daug šiauriau nei Škotija, tačiau, šiaurinės Škotijos salos yra visiškai priklausomos nuo vandenyno malonės. Gal tiksliau, nuo nemalonės.
Taigi, kaip privaloma detektyvui, Luiso saloje, Škotijoje, įvykdoma žmogžudystė ir į pagalbą tyrimui iš Edinburgo siunčiamas Finlis Makleodas, kilęs iš šios salos, mokantis kalbėti vietiniu dialektu ir netgi pažįstančiu nelaimėlį.
Bet kas, sugebėjęs pabėgti iš nuošalios salos ir užsikabinęs didžiojoje saloje (iš vienos salo į kitą), savaime laikomas laimės kūdikiu. Tik nežinia, ar net pabėgęs nuo senojo gyvenimo Finlis juo jaučiasi, nes pabėgo tai su visa našta ne kokių nutikimų ir prisiminimų. Kad galėtum iš jų išsivaduoti, turi juos pats sau pripažinti, išsiaiškinti su paliktaisiais, sudėlioti taškus, ten kur jų trūksta.
Taigi, skaitytojas eina iš paskos detektyvams, dėlioja taškus ant i ir tikrai turi visą rinkinį pažadėtos įtampos. Ir dar vėjo, bangų ir paukščių. Prie ko paukščiai, sužinos paskaitę.
knyguziurkes.com 