Sėdžiu ir rašau tekstą, kurį reikės atiduoti rytoj. Apie rašytojo rolės pokyčius.
Rašau naktį, nes tenka “mokėti”, jog praėjusią savaitę buvau knygų mugėje ir dvi darbo dienos, taip sakant, išnyko Goteborge.
Trijuose puslapiuose paminėjau V.Woolf, J.Austen, Augustiną, Knausgård, I.Bergman, H.Söderberg, J-J Rousseau, J.Guillou, Habermas, Foucault, Hirdman, M.Duras
Rašau paskubomis, padrikai, nes skubant nėra vietos stipriems argumentas ir sklandžioms mintis.
Bandau įtikinti dėstytoją, kad supratau Habermas ir Foucault, bet ar yra juos visiškai suprantančių žmonių? Tas pats kaip apsimesti, kad puikiai supranti T.S.Eliot “Waste Land” hypertekstą
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Oi kaip prijaučiama ir suprantama. Aš va visą savaitgalį kuriu opusą turintį įtikinti akademinę bendruomenę, kad supratau Foucault, Arendt, ir dar krūvą kitų, rašančių, kalbančių ir apmąstančių galią. Ir taip, klausimas, ar juos įmanoma iki galo suprasti. Ir dar baisiau – kas būtų, jei tas galas staiga nutiktų.
Ačiū, nes kartais tokie įrašai labai pastato ant kelio 🙂