Mėgintuvėlio kelionės

megin

Čia tai, žinokit, yra stebuklų knyga, garbės žodis. Visokių stebuklų gali prisidaryti. Stebuklų, kurie prikausto ne tik mažųjų būsimųjų mokslininkų, bet ir didžiųjų, kuriems jau viskas praeityje (cha cha cha, na, aš jau chemijos mokslų daktarė tikrai niekada nebebūsiu) dėmėsį. Man tik baltas pavydas ima juodai – kodėl mes negalėjom panašių eksperimentų daryti mokykloje per chemiją (šalia visokių kitokių kuriuos darydavome)? Vietoj to drebėdavom prieš kiekvieną pamoką koridoriuje ir per pamoką klasėje, nes turėjome visame mieste pagarsėjusią mokytoją, kartu su chemija mums į galvą visam gyvenimui įkalė grasinimus priploti prie dar tuo metu neatrastų cheminių elementų sienoje (tuo metu, man atrodo, buvo žinomi kokie #107 ar 111), o mūsų mylimiems gimdytojams teliktų mus ateiti nusigramdyti su kastuvu… Tarybinė pedagogika.

Taigi, vakar mes su vaikais namuose padarėm 3 knygoje aprašytus eksperimentus. Ir kartojome juos po kokį 100 kartų kiekvieną – nes juk nerealiai įdomu!!! Vienas iš jų čia – abra kadabra stebuklingas baliono pripūtimas –

This slideshow requires JavaScript.

Vienintelis trūkumas, kurį galiu pasakyti – nelabai aišku, iš kur gauti kai kurias eksperimentui reikalingas medžiagas, na, gal kokią vieną, pvz., tą, kuri reikalinga jonvabalių eksperimentui. Juk autoriai galėtų parašyti, kad tokią ar anokią medžiagą galima rasti vaistinėje, ūkinių prekių parduotovėje ar tik chemijos laboratorijoje. Nes dabar tai teks jau googlinti. Puiki knyga ilgiems rudens ir žiemos vakarams!!!