Jau seniai norėjau kokio exlibrio, tik užsiimti šituo reikalu vis niekaip nepavykdavo. Vieną dieną mano šauni kolegė knygų mėgėja parodė savo šeimyninį exlibrį – antspaudą, ir man net akyse šviesiau pasidarė – pats geriausias variantas. Bet tada vėl  – o kas sukurs man jį, kas padarys – dar šimtas metų turėjo praeiti, kol mano ir KŽG rankose atsidūrė štai toks.

Beje, dar nesuekslibriavau nė pusės savo knygų…