Vilniaus pokeris

Žiūriu į knygą ir jau nebeįsivaizduoju, kaip perskaičiau. Sukandus dantis, garbės žodis. Dėl knygų klubo (labai didelis motyvatorius) ir parodos Mo muziejuje (dar didesnis – kol nesibaigė). Buvo toks skaitymas – absoliutus darbas. Nes turi skaityt ir galvot apie kiekvieną žodį, tik negalvoji, jau žiūrėk mintys ir pasirinkusios kokį nors lengvesnį galvojimą, planuoja jau kokius buitinius reikaliukus ir su Gaveliu jokių svarbių reikalų turėti nenori. Nu, nes kas ten? Bet visas tas skaitymo darbas absoliučiai at(si)perkanti (rewarding). Tai sukandi dantis, kad net karūnos braška, smeigi akį į knygą ir skaitai toliau – ir tikrai ne prieš miegą, ir tikrai ne malonumui. Kam? Vilniui gal? Dėl Vilniaus. Numylėto ir gražiausio pasaulio miesto, “meiliai” vadinamo Visatos Subine. Kurios man dar nesuprast, nes dar nenugyventi tie trisdešimt čia (“Kad šitai suvoktum, reikia būt gimus Vilniuje. Reikia bent trisdešimt metų pagyventi Visatos Subinėje”*).

Bet eina sau, kaip verta skaityt, kosminis jis, Gavelis. Lazeris. Išskrodęs laikmetį, perpratęs ir suradęs Homo lituanus geną ir kodą susisukusioje DNR spiralėje (“Esu šimtaprocentinis lietuvis, ir niekas neprivers manęs save mylėti“). Nuo Vytauto iki Dariaus ir Girėno komplekso (kuris nusitęsia iki ateities “Trijų milijonų” be penkių minučių medalių). Jokio atokvėpio vaidilučių besiilginčioms sieloms. Rauna stogą, kai suvoki, kad Gavelis apie The Matrix parašė dvidešimt metų iki filmo: “Dabar bent gyvenu, iki savo didžiojo praregėjimo tik vegetavau, stūmiau dienas kaip visi, žinojau, ką žino visi, buvau pasmerktas kaip visi. […] … darnioje sistemoje atsirado spraga, o įsibrauti vidun buvo lemta tik man.” Ir apskritai, vartau dabar knygą ir galvoju, kad ji tikriausiai niekada nepersiskaito – gali amžinai skaityti ir visada perskaitysi kažką naujo ir naujai, ko seniau nepastebėjai.

Jei neprisiruošiat skaityti, būtinai nueikite į parodą, greičiausiai tada is skaityt susimotyvuosit, ir šiaip, paroda ne amžina gi, nueikit, knyga vis tiek kaip nors sulauks savo laiko. O šiaip tai čia tikriausiai jau seniai nebe knyga, o reiškinys, nes norisi dabar viską apie Pokerį susiurbti: ir interviu su autorium perskaityt, ir filmą apie jį pažiūrėt, ir Jūratės Čerškutės disertaciją perskaityt. Ir poveikis tai tikrai kaip Matricos piliulės – Vilnius pasidalina į Vilnių prieš ir po Pokerio skaitymo, nebeatmatysi, nebeatklausysi, ir nebeatsuksi. Ir ta labai per ankstyva mirtis Gavelio neišeina iš galvos. Lyg pats būtų savąją išsipranašavęs per savo herojus – tarsi Jie būtų eliminavę žmogų, kuris per daug jaučia ir per giliai suvokia.

*https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/ricardas-gavelis-antidemiurgas-arba-kas-yra-vilniaus-pokeris-286-1239506?utm_medium=copied

Ar žinote, kad…

JAV verstinė literatūra sudaro 3% visų išleistų knygų. Neįtikėtinai amerikietiška, na, turint omeny tą jų pasakymą, kad “niekur mums nereikia važiuoti, mes viską čia turime”. Visokių minčių man tie trys procentai sukelia (didelės laisvės ir didelių galimybių užgožiamą smalsumą, mažų dalykų (mažų valstybių, mažų tautų) nematymą ir pan.)  Įdomu, kiek procentų verstinių knygų išleidžiama Lietuvoje? 97?

Už Atlanto yra toks žurnalas Three percent, kurį leidžia leidykla Open Letter. Nuo 2008 m. žurnalas teikia apdovanojimus geriausioms JAV išleistoms verstinėms užsienio autorių knygoms. O šiemet tarp tokių knygų atsidūrė R. Gavelio Vilniaus pokeris M. Martinaičio K.B. Suspect. Įsivaizduojat – “atbulinis” vertimas! Man atrodo, kad šį kartą mums su žiurkele G tikrai netektų vartyti akių skaitant 🙂 O šiaip – tokia džiugi naujiena. Tuo ir džiaugiamės.

Sekmadienio baladė

   Ten pilna bus bičių. Ten avys –
   lyg pienių galvutės iš tolo.
   Ten krisiu į žolę, 
   išmesiu rankas kaip nušautas.

   Ir bėgs per mane avys,
   debesys bėgs ir vėjas,
   ir skruzdė delne pasiklys.

   Ir liksiu bevardis,
   tarytum vainikas,
   pinamas moterų rankose
   Joninių nakčiai.

  Tyliai, kaip auga žolė,
   žiūrėsiu į dangų.
   Ir vėjas glaustysis –
   jausiu jo minkštą kailį.

   Priėję galvijai apuostys:
   aš juk – žolėdis.

   Ir žolės peraugs mane
   lyg pievoje paliktą laikraštį.

   Tai šitaip iš lėto
   pamirš mane moterys,
   surūdys durų rankenos,
   medis sueižės…

   Kaip lengva užmiršti mane,
   šitaip gulintį
   išmestom rankom!

   O moterys vieną sekmadienį
   išplautą vandens
   upe nuplukdys mano vardą.
                                  Debesų lieptais (1966)

Kukučio niekų dainelė

Niekas nieko
niekam nieką
nė su niekuo –
niekada.

Niekas nieką
niekam niekuo
niekaip nieko –
nė su kuo.

Niekam nieką
niekuo niekas
niekaip nieko –
nė už nieką.

***

I repeat—
the safest thing of all
is the toothpaste Colgate.

I’d also like to remind you
that by using this toothpaste daily
your teeth will remain healthy
a hundred years after you are gone.

|naujienų žiurkė|