2666

2666

Labai gaila, bet tikriausiai patenku į nesižavinčių žmonių kategoriją. Na, žinote, kaip būna apie kai kurias knygas – vieni “oi, ai”, o kiti – “Nesuprantu nei “oi”, nei “ai”. Aš tikrai labai stengiausi, perklausiau 10 iš 40 knygos valandų, paskaičiau visokių recenzijų, bet pastebėjau, kad prasidėjo totalus simuliavimas ir knygos vengimas – man buvo visai neįdomu, negaliu pasakyti, kad supratau, ką autorius nori pasakyti, ir aš tiesiog nusprendžiau savęs nebekankinti (nes nebuvau uždaryta saloje su vienintele knyga). Ir svarbiausia, tai jau antras nepavykęs bandymas su Bolano. Nu, tikrai nenuteikia optimistiškai.

Vis bandau suprasti, kodėl man čia taip nenusisekė su šitąja:

  1. gal audio yra netinkamas šiai knygai formatas (kaip kartais nutinka)? Žinote, turiu ir popierinę knygą, kurią net pasidėjau pavartyti, vis tikėdamasi, kad šioji atskleis man savo paslaptį… Galėčiau skaityt popierinę, bet žiūriu į tą kaladę ir nedžiaugsmingas 10 valandų klausymas visai nemotyvuoja. Vietoj kaladės galėčiau perkaityti kokias 3 knygas su malonumu…
  2. gal iš tikro knyga nebuvo tinkamai suredaguota po autoriaus mirties (kaip irgi nutinka, ar ne?)?
  3. Per mažai perklausiau?
  4. Gal Bolano nėra mano autorius ir ko aš čia pergyvenu dabar? Iš tikro nepergyvenu, gal labiau pykstu, kad nepagavau kampo.

Prisipažinkit, ar skaitėt kas nors tą velnio 2666?

Juokis, juokis, Balano.

Bandysim dar kartą?

“Kitos knygos” įsisuko į Roberto Bolano. Ir įsisuko su daug populiaresnėm knygom, nei mūsų failure “Čilės noktiurnas”. Jau mačiau knygyne “Tolima žvaigždė“, planuojama išleisti ir “Laukinius? (Pašėlusius) detektyvus“.

Nuo tada kai Giedrė man padovanojo plytos dydžio Bolano knygą 2666, kažkaip keistai mane šitas autorius traukia. Ir baido, aišku, su tokia plyta, tai, manau, vertimas turi daugiau šansų būti išbandytas.

Pirma pažintis su R.Bolano

Ir aš perskaičiau “Čilės noktiurną”.

Nesuprantu, gal aš ne taip skaičiau, gal tiesiog netinkamas laikas ją skaityti buvo, bet… jokio įspūdžio man nepaliko. Pirmąją knygos pusę “nusimučyjau”, niekaip manęs ji neužkabino (lygiai tą patį sako ir draugė KŽL), skaičiau prisiversdama net kelias dienas (tikėjausi, kad įsivažiuosiu), bet knygoje tik 150 puslapių, tai kai įsivažiavau (maždaug toje romano vietoje, kur kalbama apie Maria Canales), ji ir baigėsi.

Ant viršelio buvo parašyta “„Čilės noktiurnas – vienas iš rečiausių ir autentiškų stebuklų: šiuolaikinis romanas, kuriam lemta užimti savo vietą pasaulio literatūroje.“ Susan Sontag”, bet aš po šitais žodžiais nepasirašysiu.

Bet apie knygą labai teigiamai atsiliepia Maištinga siela, gražiai apie ją parašyta rašyk.lt.  O Rasa Gečaitė “Atgimime” rašo, jog “Dėl tokių knygų vertėjo išrasti spausdinimo mašinas.”

K.Ž.G

Papildė sąrašą…

neperskaitytų knygų. Nusprendžiau nekankinti savęs ir mesti šalin Roberto Bolano “Čilės noktiurną”. Na, visiškas neužkabinimas, nežinau nežinau. Knygelė nestora, taip džiaugiausi ją radus knygyne, kad net Giedrei nupirkau, o čia šast visai nemalonus siurprizas. Labai labai tikiuosi, kad Giedrė bent jau perskaitys iki galo, ji juk moka tokiuose dalykuose kantriai atrasti grožį. Šį kartą aš visiškai nekantri. Beje, smalsiaisavo eilės laukia kita Bolano knyga, Giedrės dovanota 2666.

Apie knygą gražiai čia (po tokios recenzijos net norisi per save lipti ir skaityti iš naujo)…