The Silence of the Girls yra iš Women Prize for Fiction trumpojo sąrašo, kuris man labai pasitarnauja renkantis knygas klausymui. Iš penkių trumpojo sąrašo knygų beliko perskaityti tik Annos Burns Milkman, bet čia jau lauksiu vertimo.

The Silence of the Girls idėja man patiko – tai yra pasakojimas apie Trojos karą, bet ne didvyrių ir herojų lūpomis, o moterų, kurioms mitų dainiai ir poetai pagailėjo žodžių. Nebuvo verta skirti laiko toms, kurias karas pavertė vergėmis, meilužėmis (geriausiu atveju), tarnaitėmis, daiktais – karo trofėjais. Ši knyga toks savotiškas antikinis S.Aleksijevič “Karo veidas nemoteriškas”.

Knygą perklausiau, bet be didelio susidomėjimo ir įsitraukimo. Įdomu, bet ne taip, kad surytum, klausytum kiekvieną įmanomą minutę. Vis lyginau su M.Miller “Achilo giesme”, kurioje tie patys Achilas ir Patroklas, bei “Kirke”. Miller knygos man patiko labiau. Gal charakteriai ryškesni ir siužetas stipresnis, dėl to jos knygos labiau įtraukia? Tad The Silence of the Girls rekomenduočiau tik didelėms antikos mėgėjoms arba toms, kurioms įdomu pabandyti įsivaizduoti antikinio pasaulio užkulisius.