Geltonų plytų kelias

 

P1200322

Taip jau sutapo, kad kai baigėme skaityti “Nuolstabųjį Ozo šalies burtininką”, apsilankėme Keistuolių teatro spektaklyje “Geltonų plytų kelias”. Knyga tiesiog nuostabi – labai gražus tekstas, geras vertimas, ir gražus leidimas, iliustracijos nerealios. O spektaklis? Na, kai knyga tokia šimtas balų, tai spektaklis man truputuką toks, hmm, net nežinau. Kažkaip garsas nelabai suderintas atrodė, vaikai skundės kad dainelių neina suprasti (pvz. raganos). Bet vaikam patiko, o tai svarbiausia. Mažiukams gal per ilgai yra dvi dalys, ypač sunku po pertraukos sugrįžti į salę, bet finalinė dainelė viską gelbėja, o ir naujoji Keisuolių karta man atrodo šauni. Smagiausia, žinoma, kai į spektaklį įtraukiami žiūrovai. Taigi, viens, du trys – “geltonų plytų kelias, kiekvienam nutiestas, į svajonių miestą…”

http://www.youtube.com/watch?v=W_cR4r3Ybzs

Geriau vėliau

nei niekada. Čia apie neperskaitytas knygas. Net jei jos iš vaikų lentynos. Jų neperskaičius jaučiuosi taip, tarsi būčiau praleidusi kažką labai svarbaus, sakyčiau, toks išsilavinimo, minčių ir dar kažko “gap”.

Taigi, nepaprastai smagu, kad dar pernai buvo išleistos dvi nuostabiai gražios knygos (nuostabiai kvepiančios), kurias aš šiais metais garbingai įtrauksiu į perskaitytų knygų sąrašą. Skaityt gali tekti ilgai, nes gi greitis maždaug po vieną skyrių per vakarą, balsu. Bet nuo to tik skaniau, ką?

Pirmoji – L. Frank Baum “Nuostabusis Ozo šalies burtininkas”. Kokios iliustracijos!!!

P1200322

P1200327

P1200329

 

Antroji – James Matthew Barrie “Piteris Penas”.

P1200332

P1200336“To die will be an awfully big adventure?”