Kažkada vakare važiuodama Klaipėdos gatve, pamačiau labai gražų langą. Jau žinojau, kad langas yra Sofoklio knygyno. Toj gatvėj nelabai yra vietos sustoti ir bėgti fotografuoti – taip ir nuvažiavau su tuo vaizdu galvoje. Bet vakar turėjau progą ramiai nufotografuoti, nes Sofoklio knygyne buvo pokalbis/susitikimas, susijęs su L.Binet knyga “HHhH“.

Šią knygą esu skaičius, nelabai beprisiminiau, ką apie ją parašiau, įlindau greit į blogą ir susinepatoginau – realiai nieko neparašiau, net, atrodo, kad iš viso tos knygos nesupratau ir neįvertinau. Dėl to tik dar labiau džiaugiuosi, kad renginyje sudalyvavau. Kartu su masuote, kurios dalimi buvau, dalyvavo vertėjas L. Jonušys, knygos vertėja Diana Bučiūtė, knygos redaktorė, istorikas, kurio pavardės neatimenu jau. Moteriškės net važiavo į Prahą visos aplinkos, kurioje vyko knygos veiksmas, pasižiūrėti – tokiom užsidegusiom akim pasakojo savo nuotykius.

L. Jonušys taip papasakojo ir nesusipratėlius apšvietė, kuo romanas ypatingas – iš karto daug kas galvoje susidėliojo. Pagalvojau, kiek knygų lieku nesupratus ir neįvertinus, kaip sveika yra padiskutuoti, išgirsti kitų įžvalgas. Ačiū leidyklai už kvietimą, sėkmės ir toliau organizuojant susitikimus su naujom knygom, autoriais, vertėjais ir šiaip knygų mylėtojais.