Olive Kitteridge / Olive, Again

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „olive kitteridge book“

Tokiu greituoju būdu suklausiau dvi audioknygas, jei būtų daugiau, galėčiau ir toliau klausyt be pabaigos. Kadangi šias knygas ir jose esančius visiškai atskirai galinčius gyvuoti apsakymus (short stories) (audioknygos pabaigoje net minimi leidiniai, kuriuose šie apsakymai buvo publikuoti) jungia viena veikėja – Olive Kitteridge – tai ir jungiu jas čia kartu, labai jau organiškai jos kartu sugyvena.

Man net sunku įvardinti, kodėl man taip patiko šios knygos, kol rašau bandau sugalvoti, bet tikrai verta paminėti, kaip įdomiai tie apsakymai žaidžia vienas su kitu. Tai visai nėra nuoseklus pasakojimas apie Olive gyvenimą, labiau gal tokia mozaika, iš kurios Olive paveikslas kaip ir savaime susideda. Na, pavyzdžiui, vienas apsakymas gali pasakoti apie Crosby miestelio Meino valstijoje šeimą, jos sėkmes ir nesėkmes (dažniau nesėkmes nei sėkmes), kuriame Olive sušmėžuoja net ne antraplanė veikėja, o labiau net foninė, ji tiesiog prisimenama, praeina pro šalį, mesteli repliką ar stovi šalia apsakymo veikėjo parduotuvėje. Ir tai, kaip autorė visa tai sujungia į vitražą yra tiesiog neįtikėtina ir veikia užburiančiai (vis dar esu apkerėta).

Kitas dalykas šiose knygose yra temos, kurias Elizabeth Strout paliečia – štai viename apsakyme dukra iš jau nepilno proto savo motinos supranta, kad ji išnaudojo brolį seksualiai, kas sukėlė absoliučiai tragiškas pasekmes, kitame advokatas po kliento mirties supranta, kad kliento žmonos pagalbos šauksmas nebuvo išprotėjusios moteriškės užgaida ar bandymas sulaukti dėmesio.

Labiausiai tikriausiai rezonuoja Olive kelionė senatvės ir gyvenimo pabaigos link (ir susišaukia tiek su Philip Roth “Kiekvienas žmogus” bei K. Haruf “Mūsų sielos naktyje”), tik viskas, nepaisant nemalonios realybės, atskleidžiama su kažkokia šviesa, bandant išnaudoti visas pasitaikiusias galimybes mėgautis likusiomis dienomis, mylėti ir gyventi iki galo, net jei visi gyvenimo pakeleiviai pakeliui prašapo.

Na, ir žinoma, pats Olive personažas yra absoliučiai kosminis. Stačiokė, beveik visada pirma pasakanti, o vėliau pagalvojanti, ganėtinai žemo emocinio intelekto moteriškė, buvusi matiekos mokytoja, kurios visi mokiniai bijojo, žodžiu, pasirinkit, ką tik sugalvosit nelabai faino žmoguje – beveik viską rasit pas Olive. Dėl to ji gan vieniša, nesuprantanti ir nesuprasta, bet tokia tikra ir natūrali, kad net žavinga.

Puiki. Labai rekomenduoju.

Mūsų sielos naktyje

Image result for musu sielos naktyje

Trumputė vieno vakaro knyga (man gavos šeštadienio ryto) – nedaug teksto, bet yra apie ką pagalvoti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – Kolorado valstijos miestelyje gyvena du vieniši pagyvenę žmonės. Moteris išdrįsta užsukt pas kaimyną ir pasiūlyti naktinėti kartu – miegoti kartu kartu nemiegant. Lyg ir romantiška, netgi paprasta, bet ar pabandei įsivaizduoti, kokia kebeknė užsisuka?

Visiems viskas rūpi. Visiems viskas nepatinka. Visi paleidžia liežuvus (galima įsivaizduoti visą George Saunders chorą), jaučia šventą pareigą informuoti giminaičius. Kokia netolerantiška ir, galima sakyti, kitų laimės negalinti pakęsti yra visuomenė! Ypač mažose bendruomenėse, kur visi viską mato ir žino.

Labai išjausta ir tikra knyga. Nedaugiažodžiaujanti ir daug pasakanti. Prisiminimas, apie prabėgusį gyvenimą, neišsipildžiusias svajones, netikėtus posūkius ir “neveikimo nuodėmes”. Ir labai žmogišką norą iš tikrųjų gyventi iki pabaigos. Ypač, kai to nepavyko padaryti “kai buvo laikas”.